- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad Lietuva kol kas dar nėra priėmusi sprendimų dėl planuojamo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo fondo lėšų. Pasak Astos Skaisgirytės, jei ekonominė situacija bus gera, dalies šio fondo lėšų, kurios būtų teikiamos kaip paskolos, Lietuva gali nepanaudoti.
„Jau dabar aišku, kad bus šalių, kurios nenorės skolintis ir tiesiog nesiskolins tų pinigų. (...) Jeigu mes matysime, kad gana gerai stovime ir be šitų paskolų, tai taip (nesiskolinsime – BNS)“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Planuojama, kad Europos atsigavimo fondą sudarytų 500 mlrd. eurų subsidijų ir 250 mlrd. eurų paskolų, iš kurių Lietuvai tektų iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Pasak A. Skaisgirytės, dėl konkrečių skaičių bus tariamasi šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
„Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas“, – aiškino A. Skaisgirytė.
Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus diskutuojama ir dėl naujojo bendrijos biudžeto. A. Skaisgirytė pakartojo, kad praeitą savaitę pateiktas atnaujintas Europos Sąjungos biudžeto projektas yra „žingsnis į priekį“, tačiau taip pat pabrėžė, kad derybos dar nėra baigtos.
„Yra keletas niuansų, į kuriuos jau yra kažkiek atsižvelgta. Pavyzdžiui, kalbant apie Sanglaudos politiką, o Lietuvai sanglaudos pinigai dar yra labai svarbūs, (...) atsižvelgta į išaugusią emigraciją per pastaruosius dešimtų metų. Depopuliacijos kriterijų įvedus, mūsų sanglaudos pinigai didėja“, – aiškino A. Skaisgirytė.
„Tai yra žingsnis į priekį, žinoma, tai nėra galutinis sutarimas. Dar dėl to reikės vadovams derėtis ir sutarti, tačiau jeigu šita nuostata išliktų, būtų labai gerai“, – pridūrė ji.
Biudžeto projekte yra nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.
Anot A. Skaisgirytės, teigiamų poslinkių yra ir diskusijose dėl Lietuvai svarbaus žemės ūkio politikos finansavimo.
„Atrodo, turėtų būti daugiau pinigų skiriama kaimo plėtrai. Čia mes turime du momentus – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir tą tikrąją kaimo plėtrą. Biudžete jau numatyta, kad galimi tam tikri lankstumai, perkėlimai pinigų iš vienos eilutės į kitą eilutę. Tai mūsų žemdirbiams suteiktų tam tikro lankstumo dėti pinigus ten, kur jų labiausiai tuo momentu reikia“, – teigė prezidento patarėja.
Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ši pašalpa gali didėti dvigubai, bet viena ministerija priešinasi1
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...
-
Siūlo vadinamąjį Pieno įstatymą dėti į stalčių
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritaria siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. ...
-
Sabutis Lenkijoje aptars dvišalius projektus, bendradarbiavimą
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ketvirtadienį lankosi Varšuvoje, kur su Lenkijos ministrais aptars dvišalius projektus ir bendradarbiavimą. ...
-
Alytuje įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Baltijos šalims ruošiantis vasarį galutinai atsijungti nuo rusiškos energetikos sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais, Alytaus rajone ketvirtadienį įjungiamas antrasis iš trijų sinchroninių kompensa...
-
Degalų kainos: ko tikėtis?6
Nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusija 2024 m. vėl gavo daugiau pajamų į valstybės biudžetą už naftos ir dujų pardavimus. Pernai jos augo daugiau kaip 26 proc. iki 107 mlrd. eurų, kai 2023 m. dėl mažesnių naftos kainų ir mažėjusio dujų ek...
-
Skvernelis: JAV sprendimas – praeitos Vyriausybės nesėkmės ženklas5
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus apie dirbtinio intelekto lustų eksporto ribojimą, kuris taikomas ir Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tokį sprendimą vertino kaip praeitos Vyriausybės vykdytos užsienio politikos ...
-
VMI priminimo žinutę gaus 180 tūkst. klientų: ką svarbu žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuos 180 tūkst. savo klientų apie Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) veiklos kodų pasikeitimus. ...
-
Ekonomistas: to niekas negalėjo paaiškinti3
Vyriausybė steigia Maisto tarybą. Nauja institucija stebės būtiniausių maisto produktų kainas. Jei kils įtarimų, kad brangsta nepagrįstai – įsikiš. Ekonomistams teigiant, kad maisto kainų augimas jau išsikvėpė, premjeras Gintau...
-
Suskaičiavo, kiek II pakopoje iš tiesų prikaupia Lietuvos gyventojai: rekordininką rado tik vieną4
Kai didelė dalis šalies gyventojų piktinasi, kad pensijų fonduose senatvei pavyksta sukaupti nedaug, šimtai lietuvių gali pasigirti įspūdingomis sumomis. O vienas iš šalies komercinių bankų tikina ir netgi pateikė pavyzdį,...
-
Seimo Energetikos komisija irgi išsakė savo nuomonę dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso1
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. ...