Pasak Vaido Augustinavičiaus, reikėtų sutarti, ar gyventojų lėšos nacionalinį plėtros banką „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) galėtų pasiekti tiesiogiai, ar per komercinius bankus.

„Yra kelios alternatyvos, iš tikrųjų, jos visos yra įmanomos toliau diskutuoti, toliau tai bus daroma: (...) kai bankai tarpininkauja būtent padedant gyventojams atsidaryti taupomąsias sąskaitas, kaip tai veikia Prancūzijoje. Kita alternatyva – kai ILTE tiesiogiai priima indėlius iš gyventojų“, – trečiadienį po prezidento susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru ir verslo asociacijomis žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

„Tikslas per šiuos metus išsigryninti tą alternatyvą, kuri būtų realiausia, kuri duodą didžiausią efektą, kuri priimtiniausia visiems socialiniams partneriams. Tuomet, išsigryninus tą konkrečią schemą, kuri galėtų veikti, būtų pereinama prie teisės aktų projektų rengimo“, – teigė jis.

Prezidento patarėjo teigimu, jei dėl to būtų apsispręsta šiemet, skolinti ILTE gyventojai galėtų pradėti „poros metų perspektyvoje“.

Verta atkreipti dėmesį į infliacijos lygį. Tikslas, kad gyventojų santaupos ne tik nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą.

Sausį V. Augustinavičius sakė, kad įteisinus naują tvarką gyventojų santaupas taupomosiose sąskaitose ILTE galėtų investuoti į gynybos pramonę, infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą.

Pasak jo, „gyventojų indėlių įdarbinimu į ekonomiką“ siekiama sudaryti sąlygas gyventojams savanoriškai užsidirbti papildomai iš einamosiose sąskaitose laikomų lėšų, taip pat suteikti daugiau finansų verslo plėtrai, kuri augintų šalies ūkį.

Patarėjo teigimu, dar anksti kalbėti, kokiomis palūkanomis ILTE skolintųsi, tačiau jos galėtų būti susietos su infliacija.

„Verta atkreipti dėmesį į infliacijos lygį. Tikslas, kad gyventojų santaupos ne tik nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą. Matyt, į infliacijos rodiklį bus žiūrima sprendžiant dėl galutinių skaičių“, – sakė V. Augustinavičius.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius indėlius vadino „neišnaudotais rezervais“.

Jo teigimu, gyventojai ir verslas turi sukaupę indėlių už maždaug 30 mlrd. eurų: „Kurie dūla negaudami jokios grąžos, o tiesiog guli sąskaitose arba guli Lietuvoje. Buvo noras įveiklinti.“

„Geriau mokėtume savo žmonėms, kurie tuos laiko tuos indėlius, didesnes palūkanas čia vietoje, nes tie pinigai liktų pas mus, kurtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo LPK vadovas.

Lietuvos banko duomenimis, trečiojo 2024 metų ketvirčio pabaigoje indėlių bankuose buvo 55,5 mlrd. eurų, iš jų gyventojų  terminuotųjų indėlių – 8,8 mlrd. eurų, einamųjų – 14,9 mlrd. eurų.

Skolinti krašto apsaugai nuo praėjusių metų spalio 10 dienos galima įsigyjant gynybos obligacijas, už jas siūlomos 2 proc. metinės palūkanos. Iki sausio pabaigos iš šio šaltinio jau gauta 16,67 mln. eurų