- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos-Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos–Lenkijos sieną.
„Protestas turėtų prasidėti kovo 1 dieną, 10 val. ryte. Tai nebus pilnutinė (buvusio – BNS) pasienio kontrolės punkto blokada, mes kaip ūkininkai, kartu su tarnybomis iš Lenkijos pusės, norėtume tikrinti, kas sunkvežimiuose yra vežama, ypač atkreipiant dėmesį į tas transporto priemones, kurios turi potencialą vežti žemės ūkio produkciją. Žinoma, tas neliečia asmeninio transporto“, – pirmadienį LRT radijui per vertėją sakė K. Pieczynskis.
Anot jo, Lenkijos žemdirbiai susirūpinę, kad Ukrainos grūdams tranzitu keliaujant į Baltijos jūros uostus, dalis produkcijos galimai lieka Lenkijoje.
„Blokavimo Lietuvos sienos klausimas iškilo galvojant apie tai, kaip padidinti spaudimą Lenkijos Vyriausybei ir dėl galimų ne visiškai teisėtų žemės ūkio produkcijos gabenimų tarp Lenkijos ir Lietuvos. (...) Prašau supratimo, nes mes tiesiog norime atkreipti dėmesį“, – teigė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad Lenkijos ūkininkų įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija – pagrįsti.
„Lenkijos ūkininkai įtaria, kad tie grūdai apsisukę važiuoja atgal. Turim žinių, kad Lietuvoje yra sumalami ukrainietiški grūdai ir į Lenkiją išvežami miltai, jau lietuviški. Neva tai iš lietuviškų grūdų, tai tokių žinių turim. (...) Aš žinau tikrai, kad atvažiuoja ukrainietiški grūdai į Lietuvą, o Lietuvos muitinė to nežino“, – BNS sakė A. Macijauskas.
Anot jo, Lietuvos ūkininkai fiksuoja, fotografuoja ukrainietiškus grūdus, tačiau apie jų įvežimą į šalį oficialioje statistikoje informacijos nėra.
„Žmonės mato, kas iškraunama sandėliuose, malūnuose. Kokie tie numeriai ir iš kur ta produkcija yra atvažiavusi. Bet jie negali patikrinti dokumentų, jie neturi tokios teisės. Bet jie mato – fotografuoja, filmuoja ir taip toliau“, – teigė asociacijos vadovas.
Lenkijos ūkininkai įtaria, kad tie grūdai apsisukę važiuoja atgal. Turim žinių, kad Lietuvoje yra sumalami ukrainietiški grūdai ir į Lenkiją išvežami miltai, jau lietuviški.
„Jeigu dokumentuose būtų nurodyta, kad tie grūdai yra, tai Lietuvos muitinės departamentas tą užfiksuotų ir tai matytume statistikoje, bet statistikoje, toje eilutėje rodo, kad iš Ukrainos grūdų nėra jokio importo. Ką tai reiškia, tai reiškia, kad ukrainietiški grūdai atvažiuoja kaip kažkokie kitokie“, – pabrėžė jis.
A. Macijauskas pridūrė, kad tiek Lenkijos ūkininkų pasipiktinimas, tiek realybės ir statistikos neatitikimai rodo, kad kažkur Lietuvos institucijose nėra gerai atliekamas darbas.
„Lietuvos tarnybos iš viso netikrina, jokio pasienio jos netikrina – nei su Latvija, nei su Lenkija, nei su Baltarusija, nei su Kaliningradu. Jos leidžia tiems grūdams judėti laisvai, be jokių patikrų, be jokios kontrolės. (...) Tas yra labai keista ir kelia labai didelių įtarimų, kad Lietuvos institucijos neatlieka savo darbo“, – sakė jis.
Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, kuriuos skelbia Žemės ūkio ministerija, pernai iš Lenkijos importuota 39,2 proc. grūdų mažiau nei 2022 metais, jie sudarė 0,2 proc. viso Lietuvos grūdų importo (2022 metais – 2,2 proc.).
Eksportuoti grūdai į Lenkiją sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksporto kiekio ir 1,5 proc. jo vertės (2022 metais – 0,9 ir 1,4 proc.).
Ukraina į Europos Sąjungą (ES) pernai eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų – 24 proc. daugiau negu 2022 metais, visame ES javų importe tai sudarė 5,2 proc., o 2022 metais – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 metais buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 metais.
Ukrainos grūdų importas į Lietuvą pernai padidėjo 1,5 proc. iki 115,7 tūkst. tonų, o į Lenkiją – sumažėjo 59 proc. iki 1 mln. tonų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...