- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau po vidurnakčio prasidės prekybininkų ir nuolaidų medžiotojų ilgai lauktas penktadienis – „Juodasis penktadienis“. Pagal tyrimus, akcijos bei viliojančios išpardavimų reklamos paveikia kas antrą lietuvį. „Swedbank“ tyrimas rodo, kad per tokius išpardavimus apsiperka 47 proc. gyventojų. Tačiau daugiau nei pusė per išpardavimus įsigytų daiktų lieka nenaudojami. LNK žurnalistė klausė gyventojų, ką šie mano apie išpardavimus.
„Aš nesinaudoju išpardavimais, man tiesiog nepatinka. Aš perku tada, kada man reikia“, – sakė pakalbinta moteris.
„Visada kainos užkeltos. Tada per išpardavimus daro tas pačias nuolaidas ir taip yra. Didesni centrai, kaip „Ozas“, „Akropolis“, manau, tyčia kainas užkelia, nes reikia kažkaip tą nuomą išlaikyt“, – buvo įsitikinusi kita praeivė.
„Pirkau rankinuką, kuprinytę. Ieškojau ir čia labai dėkinga parduotuvės darbuotoja užsakė, atvežė, nebebuvo jau tokio. Mano čia rankinukas geras. Iš anksto planavau ir kadangi prekės nebebuvo, tai užsakė, atvežė“, – malonia patirtimi dalijosi moteris.
„Nesinaudoju nuolaidom. Jeigu reikia, tai, man atrodo, visada tą dalyką nusiperki be nuolaidų, jeigu nereikia, tai čia pirkt be jokio tikslo, tai…“, – savo nuomonę išreiškė dar viena praeivė.
Naujas tyrimas atskleidė, kad net pusė žmonių, kurie prisiperka daiktų per išpardavimus, jų nepanaudoja visai arba panaudoja vos kelis kartus. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Finansų instituto atstove Justina Bagdonavičiūte.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai daugiau nei pusė žmonių prisiperka daiktų ir nepanaudoja, ar ne?
– Tikrai taip. Sakyčiau, yra gana natūralu norėti įsigyti daiktų pigiau, su nuolaida. Ir „Swedbank“ finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad maždaug pusė gyventojų per išpardavimus perka tuos daiktus, o kita pusė perka daiktus tada, kada jiems reikia, į tuos masinius išpardavimus nelenda. Bet kita to tyrimo dalis taip pat atskleidė, kad net 54 proc. respondentų, daiktus įsigiję pigiau, vis dėlto juos laiko kažkur lentynose nepanaudotus ar panaudoja vos vieną–du kartus. Tai greičiausiai signalizuoja tai, kad tie pirkiniai buvo įsigyti emociškai, neplanuotai ir nelabai racionaliai.
– Impulsyvūs pirkėjai – ar tokių pirkėjų daugėja ar mažėja? Nes jeigu pusė žmonių, įsigiję daiktus jų nenaudoja, atrodo, kad jie impulsyviai juos perka, kaip sakėt, emociškai.
– Tikrai taip. Mūsų tyrimas parodė, kad tik 7 proc. Lietuvos gyventojų suplanuoja tai, ką pirks per išpardavimus, apgalvoja, ko jiems reikia. Kiti, deja, perka vedini emocijų. Ir iš tiesų mes šį tyrimą atliekame du metus iš eilės ir nuo praėjusių metų tas spontaniškų pirkėjų skaičius šiek tiek didėja, 3 proc. padidėjo.
– Kaip manote, kodėl taip yra? Ar kad infliacija slopsta ir jau galima atsipalaiduoti, leisti pinigus ar tiesiog malonu kažką pirkti?
Reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja.
– Be abejo, metų galas, artėjančios šventės visuomet mus įtraukia labiau į emocijas, norisi sau leisti daugiau, atsipalaiduoti, palepinti save. Tai yra turbūt viena dalis infliacijos slopimas. Bet iš tiesų kitas niuansas, man atrodo, irgi yra labai svarbus, kad tokie didieji išpardavimai, kaip „Juodasis penktadienis“ anksčiau vykdavo vieną dieną, dabar jis išsitęsia į visą savaitgalį, savaitę ar net į „juodąjį mėnesį“. Tai iš tiesų tos reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja. Ir jeigu kai kurie žmonės vis dėlto vadovaujasi tvarių finansų valdymo taisyklėmis, neperka spontaniškai arba bent jau atideda tą pirkimą parai ar dviem, kad tikrai pagalvotų ir suprastų, ar jiems to reikia, tai tas nuolatinis reklamų spaudimas tiesiog kartais išmuša iš vėžių, pasiduodam emocijoms ir įsigyjam daiktus.
– Tas „Juodasis penktadienis“, „juodoji savaitė“, „juodasis mėnesis“ būtų gal visai neblogai, tačiau ką reikėtų žmonėms daryti? Susiplanuoti, ko tikrai reikia nusipirkti?
– Iš tiesų, kaip ir minėjau, yra visiškai natūralu ir normalu norėti įsigyti prekių pigiau. Tačiau vertėtų apsvarstyt ir pasidaryti sąrašą, kokių prekių reikia, ką planuojame įsigyti pigiau, o ne tik vaikytis nuolaidų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...