- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį patvirtinus vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms, ekonomistas Rytis Krušinskas sako, kad toks valdžios sprendimas ekonomikai greičiausiai suteiks vienkartinį impulsą.
Anot R. Krušinsko, pensininkai yra pažeidžiama grupė, kuriai reikia daugiau pinigų, bet klausimų kyla dėl tokio sprendimo konteksto.
„Mes kalbame apie socialiai pažeidžiamą grupę, kuriai dėmesio reikia ir piniginių išteklių ji stokoja. Bet kontekstas, kuriame priimamas šis sprendimas, kai ekonomikai gresia nuosmukis – pati aplinka ir komunikacija šitos žinutės, manau, yra tobulintina“, – BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius R. Krušinskas.
„Taip, tai prisidės šiek tiek prie ekonomikos gaivinimo, tai gali būti tam tikras impulsas, bet ant ekonominių svarstyklių reikia padėti tą išmokos klausimą – ar laikas yra tinkamas, kai ekonomika sąstingyje?“, – klausė jis.
Anot jo, vienkartinė 200 eurų išmoka turės vienkartinį impulsą ekonomikai, kadangi pinigai, tikėtina, bus išleisti vartojimui arba taupomi.
„Vienkartinė išmoka tikriausiai bus vienkartinis, momentinis impulsas. Greičiausiai šie 200 eurų bus išleisti vartojimui arba jie bus taupomi“, – sakė profesorius.
Tačiau jis perspėjo, kad šis valdžios sprendimas gali atsisukti kitu galu – gavę 200 eurų, žmonės tikėsis daugiau.
„Paskui žmonių lūkesčiai išauga – kuo žmogus turi daugiau pinigų ir kuo daugiau išleidžia, jis įpranta prie situacijos ir jo poreikiai auga, kai jis daugiau išleidžia“, – sakė R. Krušinskas.
Pasak ekonomisto, taip pat kyla klausimų dėl sprendimo tvarumo.
„Aš norėčiau, kad tai būtų užtikrinama kaip nuoseklus, o ne vienkartinis procesas. Negalime nuneigti, kad tikrai bus dalis žmonių, kuriems tie 200 eurų padarys tikrai gerą darbą, bet tikrai dalis žmonių juos paprasčiausiai paims ir pravalgys“, – teigė R. Krušinskas.
Siūlymui išmokėti 200 eurų socialiai pažeidžiamoms grupėms Seimas pritarė ketvirtadienį. „Sodra“ šiuos pinigus gyventojams turėtų pervesti ne anksčiau nei rugpjūtį.
Planui prieštaraujantys ekonomistai teigia, kad Vyriausybės sprendimus veikia politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams.
Jei prezidentas pasirašys Seimo ketvirtadienį priimtą įstatymą, pinigus gaus apie 910 tūkst. tūkst. gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta 182 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos6
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...