„Kadangi biudžetas jau 20 metų yra neatitinkantis mūsų išsivystymo lygio, tai jį vadinti socialiai atsakingu ar rekordiniu... Čia pigūs politiniai triukai. Augančioje ekonomikoje visi biudžetai bus rekordiniai, nes tiesiog ekonomika auga. O socialiai orientuotu... Kaip gali būti Rumunijos, Bulgarijos lygio biudžetas socialiai orientuotas, liežuvis neapsiverstų taip vadinti, bet politikams, (...) reikia kažką sakyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jis.

R. Kuodis taip pat pridūrė, kad socialinėms reikmėms Lietuva skiria beveik dukart mažiau bendrojo vidaus produkto (BVP), vertinant procentais, nei standartiškai Europoje.

Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė pirmadienį svarstys patobulintą kitų metų biudžeto projektą. Kiek vėliau pakoreguotas projektas Seime bus svarstomas antrą kartą.

Pagal pradinį variantą kitų metų valstybės biudžete Finansų ministerija planuoja gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Seimo narių pasiūlymų kitų metų biudžete sulaukta už 369 mln. eurų, komitetų – už 285 mln. eurų.

Apie valstybinį banką: politikai nelabai supranta, ko jie patys nori

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad politikai patys nežino, kokio valstybinio banko modelio Lietuvoje nori.

„Nelabai aišku, kokio valstybinio banko norima. Lyg ir šnekama apie valstybinį komercinį, bet paprašius politikų išaiškinti, ko jie nori iš banko, tai, panašu, jie labiau nori valstybinio plėtros banko. Daugelis šalių tokius turi, jie užsiima infrastruktūros plėtra, ilgalaikių projektų finansavimu, eksporto politinių rizikų draudimu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Kuodis.

Anot jo, valstybinis komercinis bankas jokių stebuklų nepadarytų.

„Politikai nelabai supranta, ko jie patys nori. Turėti valstybinį komercinį banką, tai nebūtų joks stebuklas. Jis turėtų veikti kaip normalus eilinis bankas, tik akcijos būtų valstybės rankose. Visa priežiūra, rizikos valdymas, nebūtų išskirtinis nuo kitų. Europa neleistų daryti to, kas būtų valstybės pagalba.

Jie dažnai užsiima specifine funkcija, tik klausimas, ką jis duotų. Jei tas bankas bus eilinis komercinis bankas, (...) tai čia bus viena šneka, bet politikai lyg ir šneka apie vystymo banką. Lietuvoje jis jau yra. Tai yra Europos Komisija. Visa europinė pagalba, regioninė plėtra yra iš principo tai, ką darytų plėtros bankas“, – laidoje teigė ekonomistas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.