- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje prasidėjus pilietinei akcijai dėl šešėlinės ekonomikos daromos žalos ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad žmonių požiūris galėtų keistis, jeigu jie geriau suvoktų, dėl ko iš tiesų moka mokesčius ir ką jie reiškia.
„Turime pabaigti su „gyvulių ūkiu“ ir sukurti tokią atmosferą, kad žmonės mokėtų mokesčius, kad norėtų juos mokėti. O tam reikia tokio socialinio kontrakto, kad būtų aiškiai pasakyta, jog mokesčius moki ne į bendrą katilą, kur neaišku, kas ten ką gauna. Bet galima įvairiais nesudėtingais metodais personifikuoti savotiškai mokesčius“, – pirmadienį internetinėje diskusijoje sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
„Pavyzdžiui, laikome mokėjimus „Sodrai“ mokesčiu. Bet mes galime paversti didžiąją dalį to mokesčio ne mokesčiu, o skaidriu taupymo senatvei instrumentu su visomis paskatomis mokėti“, – pridūrė jis.
Turime pabaigti su „gyvulių ūkiu“ ir sukurti tokią atmosferą, kad žmonės mokėtų mokesčius, kad norėtų juos mokėti.
Pasak R. Kuodžio, jeigu prieš kelias dešimtis metų būdavo įprasta nesąžiningą veiklą pristatyti netgi kaip savotišką disidento laikyseną „apvaginėjant Sovietų Sąjungą“, dabar Lietuvoje tokia pozicija netinka.
„Reikia paimti skandinavišką modelį, kuriame kaštų ir naudos balansas elgtis nederamai yra toks nepalankus tam, kuris nori būti šešėlyje, kad jeigu tave pagauna nesumokėjus mokesčių ar darant kažką kita, tai tu savotiškai ekskomunikuojamas iš visuomenės“, – sakė R. Kuodis.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, jog svarbu, paliekant žmonėms pasirinkimo galimybę, skatinti juos rinktis mažiau palankias šešėliui atsiskaitymo formas.
„Mano nuomone, reikėtų sudaryti sąlygas žmonėms, kad būtų sudarytos paskatos pasirinkti efektyvesnius, mažiau šešėliui palankius atsiskaitymo būdus ir Lietuvos bankas yra išsikėlęs tikslą, kad negrynųjų mokėjimų Lietuvoje būtų daugiau ir natūraliai mažėtų atsiskaitymai grynaisiais. Bet žmogus turi turėti galimybę pasirinkti“, – kalbėjo M. Jurgilas.
Jo teigimu, svarbu žmonėms nuo jaunystės suteikti platesnį suvokimą apie finansus.
„Atsiskaitymai grynaisiais ar negrynaisiais mokykloje. Mano nuomone, blogai, kai jaunuolis užauga mokykloje, baigia iki 12 klasės ir jam nėra sudarytos galimybės atsiskaityti negrynaisiais. Susiformuoja įpročiai, jie po to tęsiasi suaugusio žmogaus gyvenime ir juos labai sunku pakeisti“, – aiškino M. Jurgilas.
Savaitę truksianti akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ vyks daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, bus rengiami vietos valdžios, verslo, bendruomenės, verslą kontroliuojančių institucijų susitikimai bei kitos iniciatyvos savivaldybėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų1
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus2
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...