- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ET PA) narių iš 10 valstybių trečiadienį kreipėsi į ET generalinę sekretorę, Ministrų komitetą ir valstybes nares, ragindami imtis neatidėliotinų priemonių naujai pandemijai užkardyti.
Politikai ragina Europos Tarybą, jos institucijas ir valstybes nares neatidėliojant kaupti ir analizuoti su antimikrobiniu atsparumu susijusią informaciją, įpareigoti valstybes nares priimti atitinkamus įstatymus, žymiai apribojančius antibiotikų vartojimą žemės ūkio šakose, pirmiausiai gyvulininkystėje ir veislininkystėje, taip pat medicinoje.
„Žmonių sveikata turi būti pirmoje vietoje, o ne farmacijos kompanijų ar žemės ūkio įmonių pelnai“, – sako ET PA viceprezidentė, deklaracijos iniciatorė Seimo narė Laima Andrikienė.
Trečiadienį ET PA įregistruotos rašytinės deklaracijos, kurios iniciatorė yra šios parlamentinės asamblėjos viceprezidentė dr. L. Andrikienė, signatarai atkreipia dėmesį į Pasaulio banko prognozes ir medicinos ekspertų perspėjimus, kad, nesiėmus neatidėliotinų priemonių dėl antimikrobinio atsparumo, su tuo susijusių pavojingai gausėjančių mirčių skaičių Europoje ir kituose žemynuose, iki 2050 metų neteksime dar 300 milijonų gyvybių, pasaulio ekonomika patirs trilijonus eurų siekiančius nuostolius.
Dokumento autoriai pažymi, kad šiai problemai spręsti reikalingos sutelktos ir koordinuotos visų pasaulio valstybių pastangos, nes nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga, jos institucijos iki šiol nesiėmė efektyvių priemonių šiai problemai užkardyti. Tarp kitų priemonių būtinas platus Europos valstybių vadovų ir farmacijos pramonės atstovų susitarimas dėl patentų, finansavimo, kitų susijusių klausimų.
Parlamentarai, priklausantys skirtingoms politinėms grupėms, vieningai pareiškia, kad būtina peržiūrėti Europos valstybių vykdomą politiką, kai antibiotikų gamyba dėl mažesnių gamybos kaštų yra perkeliama į Azijos valstybes. Jų teigimu, tai mažina Europos nepriklausomumą, kuris ypač išryškėja krizės ar pandemijos sąlygomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės1
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins2
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų3
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...
-
Atidaryta paskutinė suremontuota automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis1
Ketvirtadienį eismui atidaroma 10 kilometrų ilgio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis, pranešė valstybės valdoma kelių bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
Vien tik LEZ regionų atskirties problemos neišspręs: trūksta daugiau valdžios dėmesio
Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi atlyginimai buvo mokami Vilniuje, o mažiausi – Zarasų savivaldybėje. Kiek ...
-
Kaunas prisijungė prie restoranų ir viešbučių protesto: neišgyvename71
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija ketvirtadienį pakvietė į protestą dėl augančių mokesčių šiam verslo sektoriui. Prie protesto prisijungė ir Kaune veikiantys verslai. Beje, šį kartą mokesčių klausimą kelia ir res...
-
Protestas Vilniuje: „Maitintojai miršta dėl per didelių mokesčių“4
Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovai ketvirtadienį protestuoja ragindami sugrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo paslaugoms. ...
-
I. Šimonytė protestuojančiam maitinimo verslui: turint PVM lengvatą kainos vis tiek kilo4
Trijų Baltijos valstybių viešbučių ir restoranų atstovams ketvirtadienį rengiant bendrą protesto akciją dėl sektoriui taikomų mokesčių, premjerė Ingrida Šimonytė savo pozicijos nekeičia – nepalaiko mažesnio pridėtinės vert...