- Ieva Dyraitė/lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
-
Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams: ar Lietuvai pavyks pabaigti...
Prie Marijampolės atidarytas dar vienas naujutėlis magistralės „Via Baltica“ ruožas. Viso kelio iki Lenkijos dar teks palaukti. Remontai jau pradeda įgristi vietos gyventojams, sako, kad dirbama lėtokai.
Trečias iš keturių magistralės „Via Baltica“ ruožų pagaliau atidarytas. Nors kelias jau užbaigtas kurį laiką, gyventojai buvo priversti čia važinėti 50 kilometrų per valandą greičiu, laukiant, kol ministrai atvyks atidaryti oficialiai. „Via Baltica“ kelias atidarytas taip: ministrai su lagaminais rankose pajudėjo nuo kelio Vakarų link, taip simbolizuodami atsirandančią jungtį su Europa.
Visgi gyventojai sakė prarasiantys paskutinius nervus važinėdami atnaujintu keliu.
„Dabar turiu per miestą važiuoti, anksčiau patogu buvo. Kodėl nežiūri į Vakarus? Vokietijoje tokių nesąmonių nėra“, – kalbėjo pašnekovas.
Tarptautinis „Via Baltica“ projektas, magistrale sujungsiantis Lietuvą su Lenkija, vis dar tiesiamas – dar liko 12 nebaigtų kilometrų, kol kelias pasieks Lenkiją. Lenkai kelią iki Lietuvos nusitiesė prieš 12 metų.
„Nelyginkite Lenkijos su Lietuva, kaip diena ir naktis. Lenkija pasikėlusi ant kelių, anksčiau Lietuva buvo, dabar nepavyti“, – šnekėjo kitas pašnekovas.
Kodėl nežiūri į Vakarus? Vokietijoje tokių nesąmonių nėra.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, viskas užtruko, nes tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„90 kilometrų jungiamųjų kelių šalia, 25 sankryžomis, dešimt tiltų, šeši viadukai, 20 kitų infrastruktūros objektų, aštuoniolika kilometrų sienučių“, – pabrėžė susisiekimo ministras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pasak premjerės, kelias svarbus ir kariniam mobilumui.
„Tai yra labai svarbi gysla, kuri mus jungia su Vakarais. Šalia to, karinio mobilumo funkcija, kad tuo atveju, jeigu reikėtų judėti karinėms pajėgoms arba mūsų sąjungininkams, būtų tinkamos kokybės kelias“, – nurodė I. Šimonytė.
Šis kelias – pagrindinė arterija su Suvalkų koridoriumi.
„Esmė yra išvažiavimai, nuvažiavimai, viadukų, tiltų laikomoji geba. Visi parametrai sustiprinti, atitinka karinio mobilumo judėjimą“, – tvirtino „Via Lietuva“ direktorius Marius Švaikauskas.
Planuojama, kad paskutinė atkarpa Lenkiją turėtų pasiekti kitais metais. Ministras žada, kad pinigų tam nepritrūks. Visų keturių etapų kaina turėtų būti apie pusę milijardo eurų.
Tačiau ar nebus taip, kaip su Molėtų plentu?
„Iki 2025-ųjų metų pabaigti visą kelią, bandysime dėti pastangas, kad tai būtų kuo greičiau“, – prieš dvejus metus sakė M. Skuodis.
Iki metų pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Dabar remontuojama atkarpa nuo Utenos iki Molėtų, nuo Molėtų iki Vilniaus darbai net nepradėti.
Į teiginį, kad žadėjo, jog iki metų galo bus sutvarkytas Molėtų plentas, susisiekimo ministras atsakė: „Ne, aš sakiau iki kitų metų.“
Pasak ministro, asfaltas atsiras dar už metų, tačiau jeigu po rinkimų pasikeis valdžia, ar tas asfaltas tikrai ten atsiras, lieka klausimas.
„Rangovas turi terminus Utenos plentą nuo Molėtų iki Utenos pabaigti tik kitų metų, berods, pirmą ketvirtį. Žinau, kad iki metų pabaigos asfaltas bus“, – kalbėjo M. Skuodis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...