- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas.
„Kol kas esame labai atsargūs dėl šios institucijos veiklos. Labai laukiame tarybos reglamento, norime pažiūrėti, kokie bus jos narių įsipareigojimai, teisės ir atsakomybės“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė tarybos narė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė.
„Mūsų tikslas yra sumažinti maisto kainas, todėl sveikiname visas priemones, kurios siekia to tikslo. Nemanome, kad Maisto taryba yra atsakymas į absoliučiai visus klausimus, bet kaip viena iš priemonių tikrai manome, kad pamėginti tikrai verta“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas antradienį viešai pristatė Maisto tarybos tikslus ir sudėtį.
„Tikslas – siekti tvarios sąžiningos ir skaidrios maisto prekybos, pagrįsto socialinio dialogo, lygiaverčio bendradarbiavimo tarp visų grandinės dalių. Labai svarbu sudaryti gerą konkurencinę aplinką ir mažiesiems rinkoms dalyviams“, – žurnalistams sakė I. Hofmanas.
Anot jo, vasario 20 dieną pirmajame posėdyje taryba analizuos pagrindinių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos ar grūdų produktų, kainas ir aiškinsis, ar jų kainodara teisinga.
Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tą nulemia.
„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tą nulemia. Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti“, – sakė I. Hofmanas.
D. Macijauskės teigimu, abejojama, ar tarybos veikla neprieštaraus konkurencijos teisei: „Kaip koreliuos su (...) Konkurencijos įstatymu, kokias kainas taryba prašys atskleisti tiek žemiausios grandies atstovus, tiek perdirbėjus, tiek prekybos centrų atstovus. Ir ar tai nebus konkurencinės teisės pažeidimas.“
I. Hofmanas, be to, teigė, jog Maisto taryba galėtų prisidėti mažinant biurokratinę naštą.
„Atliekant analizę turėtų paaiškėti, kur yra problemos, kodėl tos kainos yra didesnės, kokios priežastys tą nulemia. Galbūt galima ieškoti būdų, kaip jas sumažinti. Vienas iš būdų, galbūt reikalinga mažinti biurokratinę naštą. Galbūt tai sudaro papildomus kaštus kainoje“, – antradienį sakė I. Hofmanas.
Anot jo, dabar labiausiai grandinėje nukenčianti dalis – ūkininkai, kurie kartais dirba nuostolingai, yra priversti parduoti produktus už savikainą.
Pasigenda dėmesio galutiniam vartotojui
Tuo metu kainas stebinčio portalo pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas pasigenda dėmesio galutiniam vartotojui.
„Žodis „vartotojas“ čia minimas rečiausiai, kol kas vyksta pyrago dalybos. Tas neramina labiausiai“, – žurnalistams sakė P. Čepkauskas, kurio nėra tarybos sudėtyje.
Anot jo, vartotojai šiuo metu yra skriaudžiami, „pakišti po prekybos tinklų reklaminiu gaubtu“, nežino tikrosios produktų kainodaros.
„Jie nemato visų kainų, mato tik akcijines kainas. Iš tikrųjų vartotoją reikia įgalinti, kad jis galėtų tikrai laisvai rinktis ir tarp didžiųjų, ir tarp mažųjų tinklų“, – teigė P. Čepkauskas.
Žodis „vartotojas“ čia minimas rečiausiai, kol kas vyksta pyrago dalybos.
Jo teigimu, maisto kainos kyla – pricer.lt duomenimis, sausį pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kainavo 3,1 proc. arba 2,13 euro daugiau nei gruodį bei 7,9 proc. (5,16 euro) daugiau nei prieš metus.
Savo ruožtu R. Jokubauskas kalbėjo, kad siekiant mažinti kainas vartotojams turėtų būti didinama konkurencija.
„Matyt reikėtų kalbėti apie tai, kaip galima padidinti konkurenciją, nes iš konkurencijos trūkumo išplaukia kitas aspektas, t. y., verslo „gobšumas“. Jie siekia maksimalizuoti savo pelnus“, – pabrėžė jis.
Jis ragino į tarybos sudėtį įtraukti ir vartotojų atstovus.
„Žiūrint į šiandieninę maisto tarybos sudėtį manome, kad dalis tos tarybos narių ateina ne tam, kad kažką padarytų, bet kad įsitikintų, jog niekas nebūtų padaryta. Todėl raginame įtraukti ir vartotojų organizacijų atstovus“, – sakė R. Jokubauskas.
Maisto taryboje dirbs 27 nariai – ministerijų, Vyriausybės, žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, universitetų atstovai, taip pat joje yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė.
I. Hofmanas anksčiau BNS sakė, kad pirmasis tarybos uždavinys bus išsiaiškinti, kokius produktus ji stebės, pagal kokius kriterijus bus atliekama analizė, o pirmųjų išvadų galima laukti pavasarį.
Vyriausybė sausio viduryje pranešė, kad Maisto taryba bus skirta stebėti maisto kainų pokyčius bei teikti pasiūlymus, kaip jas sumažinti.
Sudaryti tokią tarybą Vyriausybė yra įsipareigojusi savo programoje. Joje taip pat žadama įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius kartoja, kad dabar nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...