Lietuvos Vyriausybė pritars, kad būtų pradėtos euro zonos valstybių ir Graikijos derybos dėl naujos finansinės  paramos šiai šaliai tik tokiu atveju, jeigu Graikijos parlamentas pritars pirmajam įsipareigojimų paketui, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia dar negalįs pasakyti, ar Graikijos valdžios pažadai, kaip valstybė ketina kapstytis iš finansų krizės, yra įtikinami, tačiau jis patikino, kad Lietuvai Graikijos gelbėjimas papildomai nieko nekainuos. 

„Šią minutę atsakymo į tą klausimą (ar galima tikėti Graikijos pažadais ir ji neiššvaistys jai jau paskolintų ir ketinamų skolinti pinigų - BNS) neturime, nes Graikijos parlamentas šiandien svarsto pirmą sutartą įstatymų paketą ir tik jeigu svarstymas įvyks ir pavyks sėkmingai - jeigu Graikijos parlamentas nubalsuos už sąrašą tų įsipareigojimų, kuriuos Graikija prisiims ir tuos keletą įstatymų priims, tik tokiu atveju Vyriausybė (Lietuvos - BNS) galės pritarti mandatui pradėti derybas dėl naujos finansinės  paramos“, - trečiadienį Seime po parlamentinio Europos reikalų komiteto (ERK) posėdžio žurnalistams sakė R.Šadžius.

Tačiau jis neatsakė, ką Vyriausybė svarstys, jeigu Graikijos parlamentas nepritars tiems reformų ir taupymo projektams, kurių reikalauja euro zona. „Rytoj (ketvirtadienį - BNS) ir pažiūrėsime“.

ERK, pasak ministro, pritarė tiems finansų krizės ištiktos Graikijos gelbėjimo rezultatams, kurie buvo pasiekti Briuselyje savaitgalį.

R.Šadžius tikisi, kad euro zonos ir Graikijos derybų strategija „žingsnis po žingsnio“ turėtų pasiteisinti.

„Ar derybos vėliau bus sėkmingos, šiandien taip pat negalime pasakyti, bet, man atrodo, turėtų pasiteisinti „žingsnis po žingsnio“ strategija, kuri garantuotų, kad atlikus žingsnį iš Graikijos pusės, būtų  galima padaryti žingsnį iš euro zonos pusės ir laukti kito Graikijos žingsnio atitinkamai judant šiuo keliu“, - teigė Lietuvos finansų ministras.

Tuo tarpu ERK vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad Vyriausybės sprendimą dar tvirtins komitetas.

„Sprendimo kol kas nėra jokio, nes nežinom, ką padarys graikai. Jie  turbūt balsuos iki paties ryto, tokias bent žinais turime, nes dieną svarstė komitetai ir paryčiais sužinosime. Tada rinksis Vyriausybės pasitarimas  ir Vyriausybė numatys mandatą, mes dar turėsime rinktis komitete ir tą mandatą patvirtinti“, - teigė G.Kirkilas.  Pasak jo, komitetas gali vėl rintis penktadienį arba kitą savaitę.

Ir pasak G.Kirkilo, ir anot R.Šadžius, jeigu būtų Graikijai gelbėti skiriami papildomi Lietuvos pinigai, dėl to turėtų spręsti Seimas: „Jeigu būtų toks atvejis, nors šansų tam kol kas nėra“, - teigė G.Kirkilas.

R.Šadžius sako, kad kol kas „jokia kalba apie Graikijos skolų nurašymą neina“.

„Niekas Graikijai pinigų dovanoti nesiruošia - visa parama yra grąžintina. Ir už palūkanas, tiesa, tos palūkanos nėra labai aukštos ir paskolų terminai yra gana humaniški, t.y. labai ilgi“, - teigė R.Šadžius. 

G.Kirkilas sako, kad Graikijai gelbėti skirtus pirmuosius pinigus Graikijos būtų reikalaujama grąžinti per dvejus metus.

ERK posėdyje dalyvavęs europarlamentaras Antanas Guoga teigė, kad tarpinė suma, reikalinga Graikijai, yra 7 mlrd. eurų, kad graikai galėtų sumokėti pradelstas skolas. „Iš tiesų reikia 86 mlrd. eurų gana greitai taip pat“, - teigė jis.

Pasak finansų ministro, euro zonos šalių įnašai į Europos stabilumo mechanizmą (ESM), iš kurio Graikijai bus skiriamas finansavimas, siekia maždaug 80 mlrd. eurų, skolinti ESM gali apie 500 mlrd. eurų.

Lietuva į ESM fondą šiemet pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų, kurie yra Lietuvai dabar suteikta lengvata.