„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį prezidento komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.

Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

LNK reportažas:

Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Rusijos radijui „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai laikomi neteisėtais ir gali būti vertinami kaip „blokados elementas“.

„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.

„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė D. Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu skelbia, jog draudimas pažeidžia 2002 metų Rusijos ir ES susitarimą bei pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.

„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Rusijos ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.

Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti apribojimus.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vilniuje Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Į Maskvos kaltinimus Lietuvai pirmadienį sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris kritikavo Rusiją ir teigė, kad ji neturi teisės grasinti Lietuvai.

„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D. Kulebos pareiškime.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.

Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

Sankcijos Rusijai įvestos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.