- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2025-ųjų bus privaloma rūšiuoti tekstilę. Bus plečiamas tokių atliekų surinkimo vietų tinklas. Gaminiai turės atitikti naujus kokybės standartus, kad jų naudojimas būtų ilgesnis, o perdirbimas antriniam panaudojimu lengvesnis. Šia tema LNK žurnalistai pasikalbėjo su aplinkos viceministre Raminta Radavičiene.
„Skaičiuojama, kad Europoje kasmet tekstilės atliekų susidaro 5,2 mln. t. Didžioji blogybė, kad didžioji šių atliekų dalis, t. y. iki 78 proc., geriausiu atveju sudeginama arba pašalinama sąvartynuose. Tad siekis nuo kitų metų pradėti plėsti infrastruktūrą yra susietas su tuo, kad kuo daugiau tų atliekų surinktume“, – kalbėjo viceministrė.
– Kas keisis? Atsiras daugiau konteinerių?
– Gerės infrastruktūra, ji bus patogesnė, daugės konteinerių. Tačiau didysis pokytis – atsiras privaloma gamintojo atsakomybė tekstilei ir tekstilės gaminiams, ko iki šiol nebuvo. Tai bus daroma visoje Europoje. Nes tekstilės sektorius yra vienas taršiausių, t. y. ketvirtas pagal taršumą po maisto, statybų ir transporto. Gamintojo atsakomybė apima ekodizainą, medžiagų pasirinkimą gaminant gaminius, tai, kad jie turi būtų ilgaamžiai, tvarūs, kuo ilgiau tarnautų. Taip pat, kad gaminius galima būtų lengvai tvarkyti, t. y. keisti užtrauktukus, sagas ir kt. Be to, kad ir kiti tekstilės gaminiai, pavyzdžiui, kilimėliai, būtų iš medžiagų, kurias galima perdirbti, kai gaminys tampa atlieka. Gamintojai taip pat taps atsakingi už visos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą ir finansavimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar mūsų šalyje yra įmonių, kurios perdirba tekstilės gaminius? Į ką virsta perdirbta tekstilė?
– Reikėtų pradėti nuo to, kokia situacija yra vertės grandinėje, – Lietuvoje, žvelgiant į pardavimus, trečdalis įsigyjamos tekstilės yra dėvėta ir du trečdaliai nauja. Vadinasi, turime didžiulį galvosūkį, kad į Lietuvą įvažiuoja dėvėta tekstilė ir turime atrasti tinkamų priemonių ir būdų spręsti šį klausimą, nes pagal gamintojo atsakomybę tik naujos tekstilės gamintojai įtraukiami į šią schemą. Be to, kol kas yra tik keletas įmonių, kurios perdirba tekstilės atliekas, ir tik į žemesnės vertės tekstilės gaminius, pavyzdžiui, šluostes, neaustines medžiagas, kurios naudojamos kaip izoliacinės, ir pan. Sukurti komercinį sprendimą, kaip pagaminti žaliavą, kuri būtų įterpta į naujo gaminio gamybą, reikia laiko. Tam visoje Europoje skiriamas didžiulis dėmesys, didžiuliai ištekliai, įtraukiamas ir mokslas, nes čia labai svarbus ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. O startuojame nuo to, kad kuo daugiau tekstilės gaminių galėtume pakartotinai panaudoti. Todėl Lietuvoje yra bent keletas stambesnių rūšiavimo centrų, kur išrūšiuoti vartotojų tekstilės gaminiai yra išrūšiuojami dar kartą ir arba parduodami, arba perduodami pakartotiniam naudojimui.
Rūšiavimas turėtų būti ne mados dalykas, o mūsų kasdienybė.
– Grįžkime prie vartotojų. Sakote, kad rūšiuoti bus privaloma. Ką tai reiškia? Kas mus kontroliuos, galbūt baus, kokia lauks atsakomybė, jeigu mes to nedarysime, ir kas tikrins?
– Norėčiau pasakyti, kad vartotojams tai tikrai nėra didžiulė naujiena ar naujovė. Šiandien vartotojų sąmoningumas tikrai yra paaugęs ir augantis. Jeigu atsiranda infrastruktūra, vartotojai tikrai noriai tuo naudojasi. Dar norėčiau paminėti tokias labai geras iniciatyvas kaip mainų daiktais platformos, kur yra dalijamasi, keičiamasi drabužiais, atsiranda ir drabužių nuoma, kuri vis populiarėja, ir ne tik proginių drabužių, bet ir darbo drabužių. Tai vėlgi leidžia didinti tvarumą šiame sektoriuje, kas yra būtina ir neišvengiama.
– O baudos ar bus?
– Rūšiavimas turėtų būti ne mados dalykas, o mūsų kasdienybė ir dar kartą noriu paminėti, kad šiandien matome, kad tekstilės konteineriai tikrai dažnai būna užpildyti, dažniau problema, kad jie ne visąlaik yra išvežami. Tad vartotojams tai tikrai ne didysis pokytis, visas pokytis orientuotas į gamintojus, gamybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas palaiko LB siūlymą MMA didinti etapais, profsąjungos – prieš
Centriniam Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), verslo organizacijų atstovai sako, jog LB atsižvelgė ...
-
Palangos verslininkai kainų į viršų nešokdins?2
Pernai pasiekusi rekordą, kai kurorte nakvojo net 1 mln. 300 tūkst. žmonių, šiemet Palanga taip pat nori daug jų privilioti. Žada naujovių, ypač ratuotiems poilsiautojams ir turintiems elektrines mašinas. Kainų šuolio, net panaiki...
-
A. Romanovskis: draudimo įmoka brangintų ir kitas paslaugas
Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių pasla...
-
A. Armonaitė: draudimo įmoka didintų verslo kaštus, tai – neteisinga1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlomu dalies draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. ...
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas3
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...
-
Gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos turėtų nesikeisti3
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui turėtų nesikeisti – jie liktų tokie pat, kaip balandį–birželį. ...
-
G. Skaistė: šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi rekordiniais tempais3
Šešėlinė ekonomika, arba nesumokamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė nutarė beveik keturis kartus padidinti „Invegos“ įstatinį kapitalą
Vyriausybė nutarė 3,8 karto padidinti valstybės valdomos nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įstatinį kapitalą. ...
-
L. Kasčiūnas pasakė, ką finansuotų iš pratęsto bankų solidarumo įnašo
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš pratęsto bankų solidarumo įnašo gautų lėšų Lietuva galėtų finansuoti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. ...
-
Vyriausybė pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms
Vyriausybė trečiadienį pritarė azartinių lošimų verslą griežtinančioms pataisoms. Teigiama, kad jos užkirs kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprins probleminių lošėjų apsaugą ir didins sektoriaus skaidrumą. ...