- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas sustiprintų pensijų sistemos tvarumą ir keltų visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, nors nesitikima, kad vien šio siūlymo pakaks pensijų sistemos problemas išspręsti, tai galėtų būti žingsnis teisinga kryptimi.
„Turime pasirinkti geriausių priemonių rinkinį, kuris greičiausiai ir efektyviausiai ten nuvestų. Klausimas ar valstybės kapitalo pensijų fondas būtų ta burtų lazdelė, kuri išspręstų viską ir padidintų pensijas, tai akivaizdu, kad ne, bet mes galvojame, kad tai būtų svarbi dėlionės detalė, kuri padėtų judėti tinkama linkme“, – LRT radijui antradienį kalbėjo S. Krėpšta.
Anot LB valdybos nario, valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas tėra tik priemonė, kurios tikslas – pasivyti Vakarų valstybės pagal pensijų pakeitimo normą. Pasak jo, siekiama pakeitimo norma yra 70–80 proc., o šiandien Lietuvoje ji svyruoja tarp 45–50 proc.
„Matome, kad pakeitimo norma, pensijos, vis dar nėra vakarietiško lygio. Pagal tam tikrus parametrus mes jau pasivijome kitas Vakarų valstybes, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tenkantį vienam gyventojui, pagal perkamąją galią, atlyginimai auga pakankamai sparčiai. (...) Pagal pensininkų gerovę, turime taikyti į optimalią ribą, 70–80 proc. pakeitimo normą“, – teigė S. Krėpšta.
Pasiūlymas steigti valstybinį antrosios pakopos pensijų fondą, pasak LB atstovo, kilo stebint Vakarų valstybių praktiką. Jis išskyrė Švediją, kurioje darbdaviai aktyviai prisideda prie pensijų kaupimo, kaip šalį, į kurią vertėtų šiuo požiūriu lygiuotis.
Antrojoje pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja vos 800 tūkst. dirbančiųjų, arba maždaug 55 proc., kas rodo pasitikėjimo sistema trūkumą.
„Matome, kad kitose šalyse, kuriose yra užtikrinta ori senatvė ir pakankamas pensijų lygis, jose aktyviai dalyvauja ar darbdaviai, ar patys kaupiantieji (...) šiose šalyse antroji pensijų pakopa yra pakankamai tvari, stipri, jose sukaupta nemažai pinigų ir yra pakankamas priedas šalia valstybės pirmos pakopos pensijos“, – pasakojo LB valdybos narys.
S. Krėpšta teigė, jog valstybė turi kelti visuomenės pasitikėjimą pensijų sistema. Jo teigimu, antrojoje pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja vos 800 tūkst. dirbančiųjų, arba maždaug 55 proc., kas rodo pasitikėjimo sistema trūkumą.
„Daliai visuomenės valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas, tai galėtų tapti tam tikru inkaru, kuris galėtų užtikrinti pakankamai mažus pensijų mokesčius“, – aiškino jis.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarsto pareigūno pensiją mokėti visiems muitininkams2
Seimas ėmėsi svarstyti projektą, kad į valstybinę pareigūno pensiją galėtų pretenduoti visi muitininkai. ...
-
Tyrimas: penktadalis gyventojų turi būsto paskolą2
Beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo metu turi būsto paskolą, o dar 6 proc. jų tą padaryti planuoja artimiausiu metu, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenys. ...
-
Kaune vyks tarptautinė konferencija apie ekologiją
Kauno „Žalgirio“ arenoje šeštadienį vyks tarptautinė konferencija „EKOlink 2024“, jos tema – „Renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“. ...
-
Teismas iškėlė bankroto bylą pertvarkos siekusiai „Integre Trans“
Vilniaus apygardos teismas penktadienį iškėlė bankroto bylą sunkumų patiriančiai ir restruktūrizuotis siekusiai didelei logistikos ir transporto bendrovei „Integre Trans“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmo...
-
V. Kaubrė toliau vadovaus Valstybinių miškų urėdijai6
Valstybinių miškų urėdijai (VMU) toliau vadovaus Valdas Kaubrė, pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Dėl šiurkščių higienos pažeidimų sustabdyta „Handelshus“ didmeninės prekybos veikla2
Spalio 8 dieną VMVT Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams patikrinus UAB „Handelshus“ maisto produktų laikymo sandėlį Vilniuje, aptikti šiurkštūs higienos pažeidimai, turintys tiesioginį poveikį produktų saug...
-
Mirė buvęs kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys N. Narauskas2
Eidamas 53-uosius metus mirė žinomas ūkininkas bei pieno sektoriaus strategas Naglis Narauskas. ...
-
Premjerė: atnaujintas „Via Baltica“ ruožas itin svarbus ir kariniam mobilumui6
Penktadienį atidarius priešpaskutinę rekonstruojamos automobilių magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šis kelias yra svarbus dėl jo dvi...
-
„Žalgirio“ areną užliejo lietuviškų prekių paroda: stebina pasirinkimo gausa16
Kauno „Žalgirio“ arenoje visą savaitgalį karaliaus tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Šiemet parodoje savo kurtą produkciją pristato daugiau kaip 250 gamintojų iš visos Lietuvos, tad kiekvienas gal...
-
Nuo maisto iki buitinės chemijos: Lietuvos pirkėjams reikia lietuviškų gaminių6
Tyrimai rodo, kad Lietuvos maisto produktų pirkėjai linkę rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, ypač, kai kalbama apie maistą: nuo pieno iki duonos ir mėsos gaminių. SavaItgalį vyksiančios parodos „Rinkis prekę lietuvišką“, org...