- Sniegė Balčiūnaitė, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas įteisino 9 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams.
Už lengvatą balsavo 97 Seimo nariai, prieš – šeši, o susilaikė 23.
Ji galios laikinai – nuo liepos iki 2022 metų pabaigos – ir bus taikoma visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.
PVM lengvata bus taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sako, kad lengvata leis bent iš dalies kompensuoti išlaidas, kurias maitinimo sektorius patyrė dėl koronaviruso krizės.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apgailestavo, kad dauguma gyventojų lengvata nepasinaudos, nes ji skirta „elitui“. Anot jo, lengvata biudžetui kainuos apie 200 mln. eurų.
Socialdemokratas Algirdas Sysas irgi mano, kad iš lengvatos daugiausia naudos gaus turtingi, o ne paprasti žmonės.
„Jeigu išeisite į Vilniaus gatvę aplinkui senamiestį, patekti į maitinimo įstaigą yra didelė problema vidury dienos, o vakare iš viso kalbos nėra. Vadinasi, apkrovimas tų įstaigų yra labai didelis. (...) Dabar gaunasi tokia dviprasmybė: vietos gauti restorane negali, bet dar teikiame lengvatą šioms įstaigoms. Manau, kad šios pataisos tikslingumas yra panašiai kaip pinigai iš malūnsparnio“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Syso, reikėtų padėti įmonėms, kurios per pandemiją tikrai daug prarado.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad lengvata taikyta ne per pandemiją, o kai šalies ekonomika atsigauna. Tačiau jis pripažino, kad lengvata padės labiausiai nukentėjusiems sektoriams sparčiau atsigauti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad lengvata mažins šešėlį.
Jis BNS sakė anksčiau, lengvata itin svarbi maitinimo verslui, kur dirba apie 30 tūkst. žmonių ir veikia 4 tūkst. įmonių. Pasak jo, dauguma jų yra smulkaus ir vidutinio dydžio.
Parlamentaro teigimu, skirtingai nei stambūs verslai, smulkios įmonės neturi galimybių sukaupti atsargų krizei, todėl buvo priverstos smarkiai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus.
Maitinimo įmonių atstovai sako, kad dėl lengvatos atpigs maisto pristatymas, mažės įmonių skolos ir šešėlis. Renginių organizatoriai mano susidursiantys su išaugusia konkurencija ir iššūkiais bei galimu darbuotojų stygiumi, nes daug jų išėjo į reklamos ar statybos sektorius.
Kino atstovai įspėja, kad atlaisvinus suvaržymus kino teatrams prireiks pusantrų metų atsistoti ant kojų ir sugrįžti į buvusią situaciją.
Seimas dar balandį po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimui, kuris kelioms labiausiai nukentėjusioms veikloms sumažintų PVM tarifą nuo įprasto 21 proc. iki 9 proc.
Premjerė: maitinimo, kultūros sektoriai gali atsigauti lėčiau
Nuo pandemijos itin nukentėję maitinimo ir kultūros sektoriai bei atlikėjai gali atsigauti lėčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, antradienį Seime įteisintas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) šioms veikloms nėra pavėluotas.
„Dabar klausimas – prekybos sektoriuje matėme, kad panaikinus apribojimus parduotuvių veiklai, prekybos apimtys atsigavo labai greitai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Su maitinimu, kultūros sektoriumi bus kebliau, nes viena vertus, apribojimų yra, kita vertus, yra daug paklausos, kuri kuriam laikui yra dingusi – tai yra paklausos iš užsienio turistų“, – svarstė ji.
Ministrė pirmininkė teigė, kad šiuo atveju PVM lengvata veikia kaip parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui.
„Aš, kaip žinia, nesu didelė PVM lengvatų fanatikė, niekada nebuvau, bet pirmiausia dėl to, kad labai dažnai yra motyvuojama, jog PVM lengvata bus galutinė nauda vartotojui, šiuo atveju tiesiai šviesiai ir skaidriai galime pasakyti, kad ši lengvata veikia kaip parama verslui, tam tikra subsidija“, – teigė I. Šimonytė.
„Tiesiog ji labai tiksliai pataiko į tuos verslus, kurie nukentėjo nuo karantino ir dar kurį laiką bus vienaip ar kitaip ribojami“, – pridūrė premjerė.
Anot jos, nepaisant tikėjimo, jog į Lietuvą šią vasarą atvyks paskiepytų turistų iš užsienio, jų srautai greičiausiai nebus tokie, kaip iki pandemijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...