- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvos žemės fondas perims sodininkams skirtus valstybinės žemė sklypus, jeigu iki 2023 metų spalio už juos nebus sumokėta, jie nebus išnuomoti arba užstatyti. Į šią žemę galės pretenduoti kiti asmenys.
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Žemės reformos įstatymo pataisas: už balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o susilaikė septyni.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apgailestavo, kad pataisos užkirs kelią daugeliui sodininkų išsipirkti dirbamus sklypus.
„Yra labai daug kolektyvinių sodų, kur tarybiniais laikais pagal paskyrą arba kitais sprendimais buvo suformuotas sodo sklypas ir žmogui buvo paskirtas. Tai (...) šiame įstatyme neatsirado galimybė žmogui išsipirkti šį sklypą. Tai yra, jeigu yra sklypas, yra savininkas, bet jis nėra Registrų centre įsiregistravęs, tai tokiu atveju NŽT turėtų privalomu nurodymu siųsti žmogui pranešimą apie tai, kad sklypą galės pirkti“, – Seime kalbėjo parlamentaras.
R. Žemaitaitis teigė manantis, kad tokius sklypus galintys prarasti žmonės masiškai kreipsis į teismus.
„Kai iš žmogaus paimsite šį žemės sklypą ir jį parduosite aukciono būdu, jis, jo palikuonys arba kiti šeimos nariai pamatę, kad šis sodo sklypas yra parduotas, kreipsis į teismą nustatyti juridinį faktą dėl leidimo įregistruoti sodo sklypą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Jis siūlė neskubėti priimti tokių pataisų, kol nėra baigta žemės reforma.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbančios Ritos Tamašunienės nuomone, siekiant baigti žemės reformą sodų bendrijose, kurios jau patenka į miestų teritoriją, apleistus sklypus galima perduoti žmonėms, kuriems nuosavybė dar negrąžinta.
„Jeigu valstybė mato, kad yra žemės sklypai apleisti, nenaudojami, tai kodėl nepateikti tų sklypų į žemės reformos ir piliečių nuosavybės grąžinimui eilę? Tai tikrai yra didelis valstybės rezervas ir tikrai gyventojai, kurie laukia ir nesulaukia kad ir tame pačiame Vilniuje žemės, tai būtų viena iš galimybių tokių sklypų pasiūlyti kaip kompensaciją už žemę, kurios nėra galimybės grąžinti“, – sakė R. Tamašunienė.
Jos teigimu, be to, gali atsirasti žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių neįteisino savo sklypo, bet turi sprendimą, kad jis jiems priklauso: „Turi ten namelį, sodinasi daržovių ir vaisių ir neturės pirmumo teisės jį įsigyti?“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Akiratyje – žvejų mėgėjų bilietai: svarsto branginti kelis kartus
Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą branginti žvejų mėgėjų bilietus. ...
-
D. Kreivys: Lietuvai kritinės žaliavos svarbios saulės ir vėjo projektams7
Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Atpigusios dujos aplenkia vartotojus?36
Šiuo metu biržoje dujų kaina žymiai nukritusi, tačiau Lietuvos vartotojų sąskaitose ji vis dar aukšta. Gyventojai piktinasi, kad pigios dujos jų nepasiekia ir ragina bendrovę „Ignitis“ mažintis pelnus ir kompensuoti už priim...
-
Konkurencijos taryba: įstatymo pataisos dėl maisto labdarai gali neigiamai paveikti rinką2
Siūlymas įstatyme įtvirtinti prievolę didesnėms parduotuvėms labdarai atiduoti dar tinkamus vartoti, tačiau pasibaigusio galiojimo maisto produktus gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, todėl projekto rengėjams siūloma atlikti poveikio rin...
-
Ministerija: vidutinė senatvės pensija kitąmet didės iki 605 eurų11
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
LB: į Lietuvą netrukus turėtų ateiti naujas užsienio bankas4
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas. ...
-
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybas2
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo 81 km ilgio strategiškai svarbios 330 kV linijos Vilnius-Neris statybą. ...
-
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje per metus augo 24,1 proc.
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus augo 24,1 proc. ir birželio pabaigoje siekė 13,2 mlrd. eurų. ...
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles3
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...