Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.

Už tokį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 12 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejojo, ar nuo tokio Seimo sprendimo nukentės smulkūs verslininkai, ką prognozavo liberalas Andrius Bagdonas. 

„5 tūkst. eurų nemaža suma“, – Seimo posėdyje teigė premjerė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė 3 tūkst. eurų ribą, bet Seimas tam nepritarė palaikydamas Vyriausybės siūlymą dėl 5 tūkst. eurų.

5 tūkst. eurų nemaža suma.

Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, 3 tūkst. eurų riba būtų buvusi ambicingesnė. Tuo metu konservatorius  Audrius Petrošius 3 tūkst. eurų ribą pavadino „neadekvačiai per maža įvesti ribojimus“. 

Liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad elgiamasi netinkamai viena ranka griežtinant atsiskaitymus grynaisiais pinigais, o kita inicijuojant bankomatų tinklo plėtrą.  

Seimas, be kita ko, nusiteikęs nustatyti, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.   

Dėl šių nuostatų Seimas balsuos kitame posėdyje. 

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.