- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios Užimtumo ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos.
Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios Užimtumo ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisos. Jos numato kitokią tvarką, kaip darbo neturintiems žmonėms nuo šių metų liepos bus suteikiamas bedarbio statusas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad pakeitimais norima kuo daugiau žmonių grąžinti į darbo rinką. Be to, jie leis daliai ir dirbančių darbuotojų lengviau persikvalifikuoti ar kelti kvalifikaciją.
„Neturime nurašyti nė vieno žmogaus“, – žurnalistams Seime teigė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai, kiti neturi motyvacijos ar socialinių įgūdžių. Planuojama tokių žmonų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims.
Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad Užimtumo tarnyba teiks daugiau paslaugų bedarbiams, kurie negali įsidarbinti dėl priklausomybių ar skolų.
„Iki šiol jiems nieko nebuvo galima pasiūlyti daugiau, jeigu nepasiūloma darbo. Dabar bus galima aktyviau dirbti su tokiais žmonėmis, bus sprendžiama ta problema, dėl kurios jie negali dirbti“, – Seime žurnalistams teigė jis.
Jeigu padarytume tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi pas medikus sveikatos klausimais, turbūt būtų vienetai.
Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad Lietuvoje nedarbas visada buvo 3-4 proc. didesnis tik todėl, kad bedarbiai automatiškai buvo draudžiami sveikatos draudimu. Pasak jo, daugiausia žmonių neieško legalaus darbo, nes turi skolų, kitiems per toli važiuoti į darbą arba jie neturi transporto.
„Jeigu padarytume tyrimą, kiek iš tų žmonių kreipėsi pas medikus sveikatos klausimais, turbūt būtų nebent vienetai, nebent rado, kas juos nuveža“, – svarstė parlamentaras.
Pasak M. Navickienės, ilgalaikių bedarbių dabar Lietuvoje yra apie 48 tūkst. Ji pabrėžė, kad tik 10 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių gauna vienos ar kitos rūšies paramą, pavyzdžiui, socialinę pašalpą.
Pataisos numato, kad darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir dirbantieji nelegaliai.
Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems, kurie yra pasirengę įsidarbinti ar dirbti savarankiškai.
Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo išmoką, jam bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų siekti bent 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą-devintą mėnesiais – 60 proc.
Darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka žmogaus kvalifikaciją, kompetenciją, darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba šį statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegalias pajamas ir nelegalų darbą.
Siekiant, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių rastų darbą, jiems bus kompensuojamos kelionės išlaidos ne tik vykstant į darbą, bet ir į darbo pokalbį ar konsultaciją Užimtumo tarnyboje.
Seimas, be kita ko, įteisino dvi išmokas: iš užsienio pritrauktiems darbuotojams (4,1 MMA, arba beveik 3 tūkst. eurų) bei darbdaviams (7,2 MMA, arba 5256 eurus). Dabar MMA siekia 730 eurų. Tokių išmokų galės tikėtis tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, Lietuvoje nedirbę daugiau nei penkerius metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?1
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka7
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų4
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
M. Skuodis Singapūre su vietos politikais, verslu aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą2
Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį vyksta į Singapūrą, kur susitikime su šios šalies ministrais ir verslo atstovais aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą transporto, telekomunikacijų ir inovacijų sektoriuose. ...
-
M. Navickienė Jonavoje atidarys regioninį karjeros centrą3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Jonavoje atidarys Užimtumo tarnybos regioninį karjeros centrą. ...