- Žygimantas Šilobritas, Jadvyga Bieliavska / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės inicijuotoms Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 59 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė.
Jeigu Seimas pritartų, socialinė globa asmenims su sunkia negalia būtų finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, bet ir savivaldybės taryba savo sprendimu turėtų teisę tai finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų.
M. Ošmianskienė tikisi, kad įstatymo pakeitimai paskatins socialinės globos paslaugų plėtrą savivaldybėse, pagerės šių paslaugų prieinamumas.
„Priėmus įstatymo pataisas, atsirastų daugiau aiškumo, kad prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo tikrai turi teisę ir galimybę prisidėti savivaldybės. Taip pat atsirastų daugiau lankstumo įvesti ir inovatyvias paslaugas savivaldybėse, taip parodant lyderystę“, – pateikdama projektą ketvirtadienį Seime sakė M. Ošmianskienė.
Įstatymo pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o plenarinėje salėje jos vėl atsiras rudens sesijoje.
Seimui pateiktas siūlymas, užtikrinantis visiems šalpos išmokų gavėjams vienodas galimybes dirbti
Ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas įstatymo keitimo projektas, kuriuo siekiama suderinti Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus, užtikrinant visiems šalpos išmokų gavėjams vienodas galimybes dirbti.
Už šiuos Šalpos pensijų įstatymų pakeitimus po pateikimo balsavo 65, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti liepos 16 d.
Kaip teigia SADM, Seimas 2024 m. birželį priėmė pakeitimus kuriais nuo šių metų rugsėjo 1 d. panaikinama nuostata, kad neįgaliais pripažintiems asmenims po 24 m. bei senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims išmokos skiriamos, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami valstybiniu pensijų socialiniu draudimu.
Tačiau, kaip rašoma projekte, nustatanti šalpos išmokų mokėjimo sustabdymą, jeigu pensijos gavėjas įsidarbina, pripažįstama netekusia galios tik nuo 2025 m. sausio 1 d. Todėl, nors pakeistame įstatyme neliko draudimo šalpos pensijų gavėjams dirbti ir kartu gauti viso dydžio šalpos pensiją, dėl nesuderintų nuostatų šis pakeitimas negalėtų būti įgyvendinamas.
Kaip aiškina ministerija, būtent šiuo projektu yra sutvarkoma įstatymo redakcija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audros žala: išmokos ūkininkams skaičiuojamos milijonais eurų
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savid...
-
Po audros praėjo beveik savaitė, o elektros vis dar neturi per 1 tūkst. vartotojų2
Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų, šeštadienį BNS informavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. ...
-
K. Starkevičiaus prioritetai – žemės ūkio finansavimas, klimato kaita, kaimo ateitis4
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas 68-erių Kazys Starkevičius, kurį siūloma skirti žemės ūkio ministru vietoje Kęstučio Navicko, daugiausia dėmesio žada skirti kitų metų žemės ūkio finansavimui, sektoriaus ateities pamatams ir klimato kaitos...
-
Šiemet saulės elektrinėse pagaminta daugiau elektros nei per praėjusius dvejus metus4
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius saulės elektrinėse buvo pagaminta 0,91 TWh elektros energijos – tai daugiau nei per dvejus praėjusius metus kartu sudėjus. ...
-
ESO gyventojams išmokės kompensacijas ne tik už prarastą elektrą, bet ir už patirtus nuostolius3
Po sekmadienį praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir kai kuriems elektros vartotojams dėl to patyrus nuostolių, ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją už tiesioginius nuostolius. Ši bu...
-
Vasara – didesnių nebūtinų išlaidų metas: kaip sutaupyti?1
Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų, jaukių vakarų ir didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos ir vasaros renginiai, tačiau, ieškant „dingstančių“ pinig...
-
Alaus gamyba Europos Sąjungoje pernai sumenko 5 procentais
Europos Sąjungoje per praėjusius metus pagaminta 32,5 mlrd. litrų alkoholio turinčio alaus ir 1,8 mlrd. litrų alaus, kuriame alkoholio koncentracija nesiekia 0,5 proc. arba yra nealkoholinis, penktadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Draudikai: per tris dienas gauta pranešimų dar dėl beveik 2,5 mln. eurų audros nuostolių
Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai. ...
-
Žemės ūkio taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl nacionalinės ekstremalios padėties paskelbimo
Žemės ūkio taryba (ŽŪT) šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę su prašymu paskelbti ekstremaliąją situaciją nacionaliniu mastu. Jie tvirtina, kad tai svarbu siekiant padėti ūkininkams išvengti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti...
-
„Litgrid“: liepos mėnesį didmeninė elektros kaina augo 7 proc.1
Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs e...