Seimo BFK – už siūlymą išplėsti PVM lengvatą, du konservatoriai nepaisė partijos nurodymų

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pasiūlė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2023 metų būtų neterminuotai taikomas ne tik viešbučiams, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir restoranams, kultūros, pramogų, sporto veiklai.

Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Komitetas pritarė bendrai nuostatai dėl lengvatinio tarifo ir Seimo narių pataisų atskirai nebesvarstė.

BFK siūlymą svarstys Seimas, balsuodamas dėl kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčio PVM nei kitų įstatymų pataisų. 

Tuo tarpu Vyriausybė siūlo PVM lengvatą maitinimo įmonėms, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir rengiams pratęsti pusei metų – iki liepos.

„Negaliu pasirašyti po komiteto sprendimu dėl mokesčių didinimo“, – teigė M. Majauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės siūlomą PVM didėjimą nuo kitų metų liepos. 

„Verslas sumažinus mokesčius atitinkamai reaguoja: skaidrinasi, oficialiai deklaruoja pajamas, deklaruoja pelną, didina atlyginimus ir moka mokesčius“, – tvirtino M. Majauskas.

Pasak jo, net ir reikšmingai sumažinus PVM tarifą, visi maitinimo sektoriaus sumokami mokesčiai per trejus metus sumažėjo tik 4 proc. – nuo 64,9 mln. eurų 2019 metų pirmąjį pusmetį iki 62 mln. eurų šiemet sausį-birželį. 

„Jeigu padidinsime mokesčius, didelė dalis verslo sugrįš į šešėlį“, – svarstė Seimo komiteto vadovas.

Praėjusią savaitę valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.

Restoranai nuogąstauja

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, pusės metų lengvatinis tarifas restoranams būtų šioks toks gelbėjimosi ratas, bet neišspręstų problemos. Pasak jos, šiemet maitinimo įmonės sumokėjo 2 proc. daugiau PVM negu 2019 metais.

„Pardavimų PVM surinkimas yra išaugęs nuo 2019 metų, kada PVM nebuvo sumažintas, dviem procentais 2022 metais, kai tarifas 9 proc. Todėl mes labai abejotume skyle biudžetui ir tuo nuostoliu ir jeigu tarifas būtų lengvatinis, rezultate į biudžetą surinktume daug daugiau pinigų dėl mokesčių ir išėjimo iš šešėlio“, – kalbėjo E. Šiškauskienė. 

„200 mln. eurų buvo šešėlyje maitinimo sektoriuje prieš dvejus metus, dabar apie 40 proc. – apie 80 mln. eurų ištraukėme“, – pridūrė ji.  

Restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė Odeta Bložienė tikino, kad maitinimo sektoriuje PVM grįžus į 21 proc. šešėlis „ženkliai išaugs“.

„Tai yra smulkus, labai smulkus šeimų verslas ir jiems šiame sektoriuje išgyventi bus labai sudėtinga“, – teigė ji.

Anot asociacijos vadovės, dar 5-10 mln. eurų būtų surenkama gyventojų pajamų mokesčio iš arbatpinigių, kuriuos jau galima mokėti ne grynaisiais, o kortelėmis.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis tvirtino, kad maitinimo įstaigos dabar daug skolinasi, kad išgyventų, tačiau esant nežinomybei dėl mokesčių sunku tartis su bankais. 

„Kokius duomenis finansinėms institucijoms pateiksime? Pusę metų žinome, koks PVM bus, o vėliau koks, nežinome“, – teigė jis.

Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos prezidentas Liutauras Čeprackas teigė, kad verslui papildomų pinigų reikės, nes nuo 2023 metų sausio kils minimalus mėnesio atlyginimas.

„Ypatingai mažų restoranų išlaidos dar padidės. Įvertinus tas vietas, kurios dirba pietų metu nuo 11 iki 15 val., ten jis ir mokamas“, – tvirtino L. Čeprackas.

Atsistato po pandemijos

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis pareiškė, kad sektorius „taip gerai“ negyvena ir negali pasigirti „jokiu pajamų augimu“, todėl reikalingi ilgalaikiai sprendimai.

„Mes vos vos pradėjome atsistatinėti po pandemijos, kurios metu bankrutavo apie 25 sporto klubų, o dabar, kai kalbame apie išaugusius komunalinius mokesčius, kuriems mūsų sektorius labai imlus, tai daugiau sporto klubų neišgyvens“, – kalbėjo  V. Šiugždinis.

Pasak jo, liepą, kai pasibaigs lengvatos galiojimas, sporto klubams bus labai sunku, nes vasarą žmonės sporto klubų nelanko.  

„Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas nurodė, kad sektoriaus pajamos dar nepasiekė 70 proc. 2019 metų rodiklio. 

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovės Editos Sabalionytės teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad muzikos, scenos kūrėjų apyvarta per krizę sumažėjo 76-90 proc. 

„Matome didžiulį visų paslaugų pabrangimą, talentų nutekėjimą iš Lietuvos, todėl mokestinėje aplinkoje ilgalaikiai sprendimai yra būtini“, – tvirtino ji.  

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės Jūratės Laurikėnaitės  teigimu, dėl PVM lengvatos apgyvendinimo sektorius į biudžetą kitais metais nesumokėtų 24 mln. eurų, maitinimo verslas – 59,5 mln. eurų, kultūros, sporto ir pramogų įmonės – dar apie 5,5 mln. eurų. 

9 proc. PVM tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vai vai

Vai vai portretas
Gaila ziureti I musu nuskurdusias zvaigdes,visokius selus ir kitas.Reiketu jiiems pasalpas moketi po kokius desimt tukstanciu euru kasmenesi

Kulturai

Kulturai portretas
dar suprantu. Bet gi kitiems,kur pelnai milijardiniai... Na,turciui visada labiausiai truksta...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių