- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas atidedamas trejiems metams – iki 2026 metų sausio.
Už tai balsavo 114, prieš buvo 1 parlamentaras. Už Elektros energetikos įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 29 dieną.
Seimui galutinai pritartus visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Per tą laiką, kaip tikisi Vyriausybė, Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.
„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 50 procentų. Mūsų siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų, kurie per tris metus bet kada galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – Seimo posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Taip pat noriu visiems priminti, kad visų etapų elektros rinkos liberalizavimas didžiule dauguma buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime“, – pridūrė ji.
Tokiam Vyriausybės pasiūlymui vienbalsiai pritarusi opozicija vis dėlto piktinosi, kad sprendimai dėl liberalizavimo atidėjimo buvo priimti pavėluotai.
„Mes jums nuolat kartojome – netęskite rinkos liberalizavimo, kada tauta jau nebegalėjo ištverti, tada tą etapą bandote nuketi trims metams, tačiau nė viena valstybė nevarė su botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką. Tik sovietų laikais į šviesų rytojų taip žmonės buvo varomi“, – Seimo posėdyje piktinosi darbietis Artūras Skaidžius.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Petras Gražulis Seimui pasiūlė priimti rezoliuciją dėl elektros kainų Lietuvoje bei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prašanti įvertinti, „ar atskirų Lietuvos pareigūnų veiksmuose, sudariusiuose sąlygas elektros energijos perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams neteisėtai gauti nepagrįstą naudą, nėra nusikaltimo sudėties“.
Seimui atmetus tokį pasiūlymą jis apkaltino valdančiuosius gaunant naudą iš elektros liberalizavimo.
„Kadangi balsuoja prieš, tai akivaizdu, kad, matyt, yra daug neskaidrių dalykų ir tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita“, – teigė P. Gražulis.
Į tai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė: „Pirmą kartą sutinku su Petru Gražuliu – iš tikrųjų ta grupuotė sėdi Kremliuje“.
Ministerijos teigimu, į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.
Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.
Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...