- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei kitų metų biudžete numačius mažiau pinigų keliams nei šiemet, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo numatyti 200 mln. eurų didesnį finansavimą. Tačiau iš kur paimti šių lėšų, komitetas pasiūlymų nepateikė – jų ieškoti pasiūlyta Finansų ministerijai.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui padidinti asignavimus Kelių priežiūros plėtros programai (KPPP) bent iki 743 mln. eurų bendru sutarimu trečiadienį pritarė 11 komiteto narių. Šį sprendimą dar vertins pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.
„Pradėkime nuo asociacijos „Lietuvos keliai“ pasiūlymo, kuris yra esminis, kad padidinti finansavimo KPPP lėšas 200 mln. eurų“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Skritulskas.
„Lietuvos kelių“ atstovai trečiadienį Seimo komiteto posėdyje nedalyvavo. Asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka BNS sakė, kad Kelių programai Vyriausybė dabar numatė 563 mln. eurų, iš kurių 20 mln. eurų skirta Vilniaus-Utenos keliui, todėl reali suma yra 543 mln. eurų.
„Tai reiškia, kad tikroji suma, numatyta KPPP biudžete, yra identiška, kokia buvo numatyta 2022, 2023 ir 2024 metais – 543 mln. eurų. Visos kitos lėšos yra on top, bet jos yra labai tikslinės“, – BNS trečiadienį teigė Š. Frolenka.
Lietuvos savivaldybių asociacija prašė kitąmet papildomai keliams numatyti 719 mln. eurų: 100 mln. eurų – žvyrkelių asfaltavimui, 200 mln. eurų – savivaldybių ir bendrovės „Via Lietuva“ bendriems projektams, 419 mln. eurų – vietinės reikšmės keliams.
Jau treti metai metai KPPP biudžetas nedidėja, jis yra išlaikomas toks pat. Tačiau įvertinus infliaciją, statybų medžiagų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus ekonominius veiksnius, tai mažų mažiausiai 20 proc. jis yra sumažėjęs.
„Jau treti metai metai KPPP biudžetas nedidėja, jis yra išlaikomas toks pat. Tačiau įvertinus infliaciją, statybų medžiagų kainas, darbo užmokesčio pokyčius ir kitus ekonominius veiksnius, tai mažų mažiausiai 20 proc. jis yra sumažėjęs. (...) Mažiausiai 20 proc. mažiau tų lėšų gaunasi realiai įgyvendinant projektus“, – komitete teigė asociacijos patarėjas Juras Taminskas.
„Būklė kelių, nors buvo pristatyta kaip pusėtina, ji yra kritinė“, – pridūrė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sutiko, kad kitąmet numatytas finansavimas keliams leidžia užtikrinti strateginių projektų tęstinumą, tačiau žvelgiant į ateitį lėšų nepakanka.
„Biudžete yra numatyta galimybė užkaišyti pagrindines skyles, užtikrinti strateginių projektų tęstinumą. (...) Bet kalbant apie bendrą finansavimą keliams ir būklės didinimą, faktas, kad poreikiai yra didesni nei dabar numatyta biudžete“, – komitete teigė M. Skuodis.
Seimo narys, konservatorius Andrius Kupčinskas komiteto posėdyje teigė, kad papildomų lėšų keliams būtų galima gauti iš kitąmet pradėsiančios veikti naujos elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, didesnio dabar galiojančio kelių vinječių mokesčio, taip pat planuojamo steigti Infrastruktūros fondo.
Bendros valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), rodo biudžeto projektas.
Iš šios sumos 563,4 mln. eurų būtų skirta iš KPPP – 3,4 proc. mažiau nei šiemet (583 mln. eurų), dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 68,2 proc. mažiau (185,8 mln. eurų) 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (šiemet –159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...