- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos siūlymu Seime svarstomam Valstybinės kalbos įstatymo projektui.
Pasak ministrės, lietuviškai neprivalėtų su klientais susikalbėti užsieniečiai, prekes parduodantys įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis. E. Dobrowolskos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija yra pateikusi kriterijus ir pavyzdžius, kada žmogaus veikla nėra laikoma nuolatine.
Liberalės Editos Rudelienė teigimu, ši išimtis negaliotų užsieniečiams, kurie turėtų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei verstųsi prekyba nuolat.
Anot jos, taip pat neketinama nustatyti konkretaus termino, kiek laiko prekiaudamas užsienietis gali nekalbėti lietuviškai.
„Kuo daugiau bus kalbą stiprinančių dalykų, tuo valstybei geriau“, – komitete kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Tuo metu Lietuvos regionų partijos frakcijai priklausanti Beata Pietkiewicz pasigedo didesnio užsieniečių mokymo kalbėti lietuviškai finansavimo.
Lietuviškai neprivalėtų su klientais susikalbėti užsieniečiai, prekes parduodantys įvairių mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis.
Siekiui įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba Seimas po svarstymo jau yra pritaręs – liko galutinis balsavimas.
Pakeitimais, kuriuos inicijavo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, siekiama įpareigoti tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Už tokių įpareigojimų vykdymą būtų atsakingos ir valstybinės institucijos bei įstaigos, užsieniečius įdarbinančios įmonės, vadovai ir patys užsieniečiai.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus taip pat įpareigoti pateikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis būtų taikoma, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
D. Asanavičiūtė anksčiau BNS teigė, kad pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė, o prevenciškai.
Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug, bet pasitaiko.
Jeigu tokios Valstybinės kalbos įstatymo pataisos bus priimtos, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...