- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketvirtadienį ketinant svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti lietuvių kalba, laikinoji Lygių galimybių kontrolierė Jolita Miliuvienė sako, kad šiuo požiūriu padėtis žmonių, dirbančių pagal darbo sutartį ir pagal individualią veiklą, yra nelygiavertė.
„Manyčiau, kad tam tikra nelygiavertė padėtis yra kaip tik iki to minimo įstatymo (Valstybinės kalbos įstatymo - BNS) pataisos priėmimo, todėl, kad pareiga prekybos ir aptarnavimo įstaigų vadovams užtikrinti, kad asmenys būtų aptarnaujami valstybine kalba, yra įtvirtinti jau dabar, tačiau tokios pareigos nėra įtvirtintos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, dirbantiems pagal individualią veiklą“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Miliuvienė, taip pat dirbanti Seimo kontroliere.
Anot jos, aptarnavimo srityje vienas pagrindinių darbo įrankių yra bendravimas, todėl lietuvių kalbos mokėjimas galėtų būti laikomas privaloma profesine kvalifikacija.
„Gyventojams tikėtis būti aptarnautiems valstybine kalba yra visiškai natūralu, ypač jeigu yra, tarkim, gyventojų, kurie moka tik valstybinę kalbą ir nemoka jokių kitų kalbų“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas teigė, kad toks reikalavimas nebūtinas, o daug vartotojų skundų dėl nesusikalbėjimo nėra.
Gyventojams tikėtis būti aptarnautiems valstybine kalba yra visiškai natūralu.
„Kažkaip tai įvardinti, kad tai yra labai esminė problema ar kad būtinai vienintelis būdas ją spręsti yra įpareigoti tuos asmenis, kurie dirba aptarnavimo sektoriuje, mokėti lietuvių kalbą, matyt, irgi nereikėtų, nes tikrai yra tų tarpinių variantų, kurie priimtini tiek vartotojams, tiek paslaugų tiekėjams“, – LRT radijui sakė jis.
R. Jokubausko teigimu, žmonėms galima leisti pasirinkti, iš kokia kalba kalbančio žmogaus gauti paslaugą.
„Pirmiausia, tai vartotojui svarbiausia gauti informaciją. Tai yra, jeigu parduotuvėje ar restorane yra keli padavėjai ar pardavėjai, vienas iš variantų yra ženkliukai, kurie nurodo, kuria kalba kalba tas asmuo. Tai jeigu vartotojui tai kelia kažkokių nepatogumų, jis visada gali pasirinkti tą asmenį, kuris kalba lietuviškai. Tai vienas iš variantų“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Problemą bandoma spręsti Lietuvoje daugėjant imigrantų, dirbančių maisto išvežiotojais ar pavežėjais ir nekalbančių lietuviškai.
Kurjerių asociacijos atstovas Gintaras Rukšėnas teigė, kad kai kurios bendrovės atveža žmones iš trečiųjų šalių į Lietuvą būtent šiems darbams. Anot jo, tokie asmenys šalyje būna neilgai, todėl intereso mokytis neturi.
„Jie atvažiuoja trims mėnesiams, kol galioja viza, jie susimoka pinigus už tai, kad jie gautų čia tą darbą. Tarpininkai yra mažosios bendrijos“, – LRT radijui sakė G. Rukšėnas.
„Jų tikslas yra gauti atlyginimą. Aš čia kalbu apie kurjerius. Tie žmonės, jie praktiškai neturi kada mokytis, jie nėra tos terpės, kad būtų kažkokia niša, kad žmogus būtų priverstas. Jiems visiškai nesvarbu yra“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto, kurjerių atstovo teigimu, tokį įstatymą priėmus kalbos mokymo atsakomybę turėtų prisiimti darbdavys, o ne darbuotojas: „Darbdavys turi susirūpinti šita problema daugiau negu pats asmuo.“
Dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo įpareigoti įstatymu su klientais tiesiogiai bendraujančius Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, valstybine kalba ženklinti prekes ir teikti informaciją apie paslaugas.
Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų balandžio.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes. Išimtis siūloma taikyti, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
Pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba surašė 192 protokolus dėl ženklinimo pažeidimų. Maždaug penktadalis jų susiję su tuo, kad nebuvo instrukcijų valstybine kalba.
Migracijos departamento praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: Lietuva kitąmet iš ES gaus apie 2,5 mlrd. eurų – kiek mažiau nei šiemet1
Lietuva 2025 metais iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto turėtų gauti apie 2,49 mlrd. eurų – maždaug 0,2 mlrd. eurų, arba 7,7 proc. mažiau nei šiemet (apie 2,7 mlrd. eurų). ...
-
Liūdna prognozė: visuomeninė elektra kitąmet turėtų brangti 4 proc.3
Visuomeninis elektros tiekimas 2025 metų pirmąjį pusmetį brangs apie 4 proc., pirmadienį pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. ...
-
LEA: šeštadienį elektros kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių šiemet
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 27 proc., o išaugusi vėjo elektrinių generacija lėmė, kad šeštadienį, lapkričio 16 dieną, buvo fiksuota trečia mažiausia elektros energijos kaina šiais met...
-
Architektai kviečiami projektuoti naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą
Vilniaus oro uoste nuo kitų metų vasario planuojant atidaryti naują išvykimo terminalą, jau ruošiamasi ir kito – naujo atvykimo terminalo projektui. ...
-
VMI: žemės mokestį laiku sumokėjo 79 proc. savininkų, gauta 53 mln. eurų
Žemės mokestį laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 79 proc. jos savininkų. Į savivaldybių biudžetus gauta 53 mln. eurų pajamų – beveik 90 proc. apskaičiuotos sumos, pirmadienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcij...
-
Užimtumo tarnyba: penktadalis grupinių atleidimų šiemet – tekstilės įmonėse
Užimtumo tarnyba šiemet gavo daugiau pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus nei pernai, o kas penktas atleidimas – drabužių siuvimo įmonėse: 12 darbdavių įspėjo 500 darbuotojų. ...
-
Pasaulio skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo per 6 vietas
Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo indekse Lietuva šiemet pakilo per 6 vietas į 22-ą poziciją tarp 67 valstybių. ...
-
Teismas: Vilniaus valdžios sprendimai dėl Balžio ežero nuomos – neteisėti
Vilniaus savivaldybės sprendimai, kuriais vandenlenčių sporto bendrovei „Mad Home“ ketina išnuomoti teritoriją šalia Balžio ežero, o kartu – ir patį ežerą bei dalį aplink esančio miško, yra neteisėti, nusprend...
-
VERT paskelbė pakartotinį antrojo jūros vėjo parko vystytojo konkursą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pakartotinai paskelbė 3,13 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą. ...
-
S. Skvernelis: norint didinti gynybos biudžetą, valstybės skolos augimas yra neišvengiamas9
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad norint daugiau pinigų skirti gynybai, valstybės skolos augimas yra neišvengiamas. ...