- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma didinti savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų „lubas“, peržiūrėti jų bazę, įtraukti šiuos žmones į nedarbo draudimą, taip pat jiems nustatyti nedarbo, ligos ir motinystės draudimo įmokų „grindis“.
Tokius pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.
Šiuo metu savarankiškai dirbantiesiems taikomas 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) „Sodros“ įmokų lubos, arba maždaug 58 tūkst. eurų per metus, o dirbantiems pagal darbo sutartis – 60 VDU, arba 81 tūkst. eurų. Pirmųjų pajamos iš skirtingų veiklų nesumuojamos, o antrųjų – sumuojamos.
„Tikslinga būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartis ir taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ visoms asmens pajamoms iš savarankiškos veiklos“, – teigė A. Bitinas.
Tikslinga būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartis ir taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“.
Anot jo, dabar „Sodra“ dėl įmokų „lubų“ išimčių netenka apie 4,7 mln. eurų.
Įmokų bazę siūloma suvienodinti – tiek dirbantys savarankiškai, tiek pagal darbo sutartis jas mokėtų nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dabar mažosios bendrijos, individualių įmonių savininkai įmokas moka nuo 50 proc., dirbantys individualiai pagal pažymą ir ūkininkai – nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų, o tokios išimtys „Sodros“ biudžetui kainuoja beveik 20 mln. eurų.
„Dabartinė tvarka nėra socialiai teisinga. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad didesnė įmokų bazė reiškia ir didesnes išmokas“, – pabrėžė A. Bitinas.
Šiuo metu nėra draudžiami dirbantieji individualiai pagal pažymą ir ūkininkai, todėl pandemijos metu jiems valstybė turėjo sukurti papildomas rėmimo schemas ir išmokėjo 243,7 mln. eurų, o išmokas kas mėnesį gavo 77 tūkst. žmonių.
„Skaičiai yra pakankamai dideli, todėl kyla klausimas, ar tai yra teisinga ir ar nebūtų tikslinga įvesti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kas atitiktų socialinio draudimo principus. Todėl siūloma į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų kategorijas“, – teigė A. Bitinas.
Jo teigimu, dėl šio siūlymo teisę į nedarbo išmoką papildomai įgytų apie 51 tūkst. žmonių, o „Sodros“ biudžetas gautų papildomai apie 7 mln. eurų.
Taip pat siūloma savarankiškai dirbantiems įvesti „grindis“ nedarbo, ligos ir motinystės įmokoms. Dirbantiems pagal darbo sutartis dabar šios įmokos skaičiuojamos nuo MMA ar didesnės sumos.
„Siūlome, kad savarankiškai dirbantis asmuo turėtų ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas mokėti ne mažiau nei nuo MMA. 48 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų įgytų minimalias socialines garantijas“, – teigė A. Bitinas.
Anot jo, dėl dabartinės tvarkos „Sodra“ kasmet netenka 12,6–20,9 mln. eurų.
Visi šie pakeitimai nepaliestų pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais32
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...