- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį patvirtino jo pirmininko Mykolo Majausko siūlymą padidintą pelno mokestį daugiau nei 2 mln. eurų metinį pelną skaičiuojantiems bankams padaryti nuolatiniu. Visgi bankai šiam siūlymui nepritaria, esą stambiųjų bankų sumokamas pelno mokestis yra didesnis trečdaliu, o dabar taikomas tarifas, tapęs nuolatiniu, atbaidytų potencialius tarptautinius rinkos dalyvius.
Šiuo metu bankų uždirbamam pelnui taikomas 5 proc. punktais didesnis pelno mokestis – 20 proc., o ne 15 proc. Padidintas tarifas galioja nuo 2020 m. iki 2022 m. liepos 1 d. Pasak M. Majausko, tarifo sumažinti nereikėtų, kadangi Lietuvoje stambiausieji bankai užima didžiąją dalį visos rinkos ir yra tarp daugiausiai pelno generuojančių verslo subjektų visoje šalyje.
Anot M. Majausko, trys stambiausieji bankai – „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB sudaro apie 80 proc. visos rinkos.
„Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų. Tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Todėl didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų“, – BFK posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Didieji komerciniai bankai reguliariai yra tarp daugiausia pelno uždirbančių organizacijų.
Jo teigimu, pelno mokestis yra vienintelis Lietuvoje įsikūrusių tarptautinių bankų indėlis į valstybės biudžetą, todėl gali būti pateisintas.
„Lietuvoje veikiantys, pavyzdžiui, skandinavų, bankai mūsų šalyje dividendų nemoka. Jų dividendai, kurie pervedami į pagrindines kompanijas, yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje iš esmės kaip verslo mokestį pagrindinį moka pelno mokestį. Pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas fiskaliniu požiūriu“, – sakė M. Majauskas.
M. Majauskas taip pat pabrėžė, kad valstybė dėl padidinto pelno mokesčio bankams surinko papildomus 35,2 mln. eurų.
Bankai: tai būtų neapykantos mokestis
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje teigė, kad didesnio pelno mokesčio taikymo bankams vertėtų atsisakyti. Ji argumentavo, kad dabar bankai sumoka trečdaliu daugiau pelno mokesčio, dėl to, E. Čipkutės vertinimu, dabartinis apmokestinimas nėra teisingas.
„Visas verslas Lietuvoje moka 15 proc., o reikšmingi keli bankai turėtų mokėti 5 proc. punktais netgi didesnį pelno mokestį, t.y. netgi 33 proc. didesnis mokestis, negu moka visi kiti. Labai sunku būtų kažkaip įžvelgti mokesčių teisingumą tokioje didelėje mokesčio disproporcijoje, lyginant su kitais subjektais. Tai visgi labiau panašėja į neapykantos mokestį bankams“, – pažymėjo E. Čipkutė.
LBA vadovė taip pat akcentavo, kad bankų koncentracija padidėjo, kadangi Lietuvoje liko tik keli reikšmingi bankai, kai per pastaruosius penkerius metus iš šalies pasitraukė trys stambieji rinkos žaidėjai. Didesnis pelno mokesčio tarifas, E. Čipkutės įsitikinimu, jų grįžti nepaskatins. Pasak jos, kitose Baltijos šalyse mokestinės sąlygos bankams yra daug palankesnės, todėl tarptautiniai bankų sektoriaus dalyviai veikiau renkasi Estiją arba Latviją, o ne Lietuvą.
„Šis mokestis, akivaizdu, kad ribos reikšmingų bankų atsiradimą Lietuvoje. Vietoj to, mes siūlome pasižiūrėti į tikrąsias priežastis, kodėl iš Lietuvos išeina bankai ir kodėl nesteigiamos čia yra būstinės bankų, kurie veikia mūsų regione, o dažniau pasirenkamas Talinas ar Ryga, bet ne Vilnius“, – teigė LBA prezidentė.
BFK bendru sutarimu pritarė M. Majausko pasiūlymui. Sprendimą Seimas turėtų priimti dar šioje parlamento sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu2
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės2
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems31
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...