- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti 1 procentiniu punktu ir siekti 19,9 proc., skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), remdamasis Valstybės duomenų agentūros eksperimentinės statistikos duomenimis.
„Nors tikslius duomenis turėsime tik kitais metais, tokios tendencijos rodo, kad infliacijos pasekmių švelninimo priemonių taikymas, atlyginimų ir socialinių išmokų didinimas padėjo suvaldyti sudėtingą 2022 metų situaciją ir turėjo teigiamos įtakos skurdo lygio mažėjimui šalyje“, – rašoma 2022 metų skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, kurią antradienį pristatė organizacija.
NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad realią padėtį bus galima matyti kitais metais, tačiau ir tokie skaičiai – per maži.
„Nacionaliniame pažangos plane siekiame, kad iki 2025 metų skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., (...) tai klausimas, ar pasieksime. O 2030 metais turi sumažėti iki 14 proc., tai judant tokiais tempais bus tikrai sunku pasiekti nacionalinį įsipareigojimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,9 proc. ir buvo 0,9 punkto didesnis nei 2021 metais. Pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 3,8 proc. arba daugiau nei 106 tūkst. Lietuvos gyventojų – 0,1 proc. punktu mažiau nei 2021 metais.
Prognozuojama, kad 2023 metais absoliučiame skurde gyvens 77 tūkst. Lietuvos gyventojų – 1 proc. punktu mažiau nei 2022 metais.
A. Adomavičienės teigimu, skurdo rizikos lygis pernelyg nesikeičia jau beveik 20 metų.
„Eilę metų Lietuvoje skursta kas penktas Lietuvos gyventojas, tokia riba matoma nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir tokio protrūkio (skurdo rizikos lygio mažėjimo – BNS) mes nuo to laiko nelabai turėjome“, – sakė A. Adomavičienė.
2022 metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1 tūkst. eurų – šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Anot statistikos, skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Didžiausias skurdo rizikos lygio padidėjimas 2022 metais nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų ir senatvės pensininkų (po 4,3 proc. punkto). Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių ir vaikų iki 18 metų (po 0,6 proc. punkto).
Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).
20 proc. pačių turtingiausių ir tiek pat skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis pernai skyrėsi 6,4 karto (2021 metais – 6,1 karto).
Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių.
„ES vidurkis siekia 4,74 karto, tai mes gerokai atsiliekame“, – nurodė A. Adomavičienė.
Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje (ES) yra trečia nuo pabaigos – didesnis atotrūkis yra tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
Tuo metu pagal skurdo rizikos lygį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Žemiau Lietuvos buvo Rumunija su 21,2 proc. skurdo rizikos lygiu, Latvija – 22,5 proc., Estija – 22,8 proc. ir Bulgarija – 22,9 proc. ES skurdo rizikos lygio vidurkis pernai buvo 16,5 proc.
„Jeigu lygintume su ES statistika, tai, deja, mes esame prie tų prasčiausiai pasirodančių valstybių, šiais metais esame penkti, bet esame buvę ir treti“, – teigė NSMOT direktorė.
Pasak A. Adomavičienės, problemą spręsti būtų galima skiriant didesnį finansavimą socialinei sričiai.
„Sprendimai situacijai turėtų būti skiriamas adekvatus finansavimas socialinei sričiai, mes jau esame padarę didelę pažangą, bet matome, kad tai nėra pakankama. (...) Viduje nežinau, ar įmanoma jau suefektyvinti kažką, čia tiesiog yra resursų trūkumas“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja5
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis11
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos4
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas48
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...