„Norime, kad tas atvykimas nesumažintų darbdavių motyvacijos įdarbinti Lietuvos piliečių ir mokėti jiems didesnį atlyginimą. Todėl pigios darbo jėgos ribojimas yra būtent iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per griežtą kvotą – ne daugiau kaip 43 tūkst. asmenų pirmajame pasiūlyme, tai apie 1,5 proc. nuo mūsų populiacijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

„Aš manyčiau, kad toks sprendimas būtų teisingas. Tai niekaip neliestų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietose dirbančių ar aukštesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų. Ir tas siūlymas būtų kaip akcentas, kad pigi darbo jėga būtų ribojama, bet toliau leisti atsivežti aukštos kvalifikacijos žmones“, – aiškino ji.

Taip pat ministrė paminėjo, kad blogas darbo sąlygas, su kuriomis susiduria kai kurie į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai, nulemia nelegalus darbas. Anot jos, dirbant legaliai, tokių darbuotojų teisės yra pakankamai apsaugomos.

„Svarbiausia, kad darbas būtų legalus. Daug dalykų jau yra padaryta, kuriuos esame priėmę ir darbo kodekse, kad žmonės būtų supažindinami su darbo sąlygomis jiems suprantama kalba su darbo sutartimi ir panašiai. Tai nemažai dalykų jau yra padaryta. Bet svarbiausia yra žinoti, kokie žmonės atvyksta į Lietuvą, kur tiksliai jie dirba, kokį darbą. Ne tik tam, kad būtų galima kontroliuoti, bet ir juos apsaugoti“, – komentavo ministrė.

Svarbiausia, kad darbas būtų legalus.

 

„Reglamentavimo dėl teisių užtikrinimo, man atrodo užtenka“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad reaguodama į didelį pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Leidimų laikinai gyventi aprašo pakeitimus.

Šie sausio pabaigoje pristatyti Trišalėje taryboje. SADM taip pat pradėjo diskusiją su darbdaviais ir darbuotojais siekiant geresnės Lietuvos migracijos sistemos, į šalį atvykstant vis didesniam trečiųjų šalių piliečių srautui.

SADM siūlytų nustatyti 43 tūkst. asmenų metinę baigtinę kvotą. Tokia sistema negaliotų aukštos kvalifikacijos specialistams.

„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.)

2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.