- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2023 metų pabaigoje beveik 12 proc. augusį vidutinį darbo užmokestį lėmė didesnė minimali alga, augęs valstybės tarnautojų atlygis bei įmonių noras išlaikyti darbuotojus, sako „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Tai lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas 15 proc., taip pat valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimas beveik 3 proc. ir kitos rinkos priežastys, kai matėme, kad iš mažesnių priėmimų (į darbą – BNS) skaičiaus ir mažesnių atleidimų skaičiaus įmonės nenori prarasti darbuotojų, tai irgi tas prisidėjo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.
Lietuvos gyventojai pernai spalį–gruodį iki mokesčių uždirbo vidutiniškai 2060 eurų – 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Vidutinės jų pajamos „į rankas“ didėjo 10,6 proc. (122 eurais) iki 1275 eurų.
Sparčiausiai pajamos augo statybų sektoriuje – 15,9 proc. iki 1480 eurų prieš mokesčius.
„Mes tai vertintume atsargiai, nes tiesiog pasikeitė apmokėjimas dirbančiojo lauke, taip pat atsirado skaidriai dirbančiojo asmens kortelės“, – sakė K. Zitikytė.
Tačiau aukštos pridėtinės vertės veiklų darbo pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis: informacijos ir ryšių įmonėse atlyginimai padidėjo 7,9 proc. iki 3143 eurų (prieš mokesčius), finansų ir draudimo – 9 proc. iki 2932 eurų.
Apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista (2022 metais – 38 tūkst.).
K. Zitikytės teigimu, paskutinį metų ketvirtį apdraustųjų mažėjo tik apdirbamosios gamybos ir prekybos sektoriuose – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,5 tūkst.
„Baldų gamyboje, medienos gamyboje, drabužių siuvime – būtent šiuose sektoriuose buvo stebimas mažėjimas apdraustųjų“, – pabrėžė ji.
Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai.
Didžiausios algos – Vilniuje
Pasak statistikos, daugiausiai uždirba Neringos (2937 eurus – 10,3 proc. daugiau), Vilniaus (2335 eurus – 9 proc. daugiau) ir Kauno (2014 eurų – 11,7 proc. daugiau) miestų bei rajonų darbuotojai.
K. Zitikytės teigimu, realiai daugiausia uždirbantieji gyvena sostinėje, o Neringoje, tikėtina, nemažai Vilniuje dirbančių žmonių yra įregistravę savo gyvenamąją vietą.
Tuo metu atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų darbo pajamų pernai sumažėjo nuo 47 proc. iki 43 proc.
„Taip nutiko dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybėje vidutinės darbo pajamos augo lėčiau nei vidutiniškai visoje šalyje – apie 9 proc. Visgi Vilniaus gyventojai uždirbo į rankas apie 388 eurais daugiau nei likusių Lietuvos miestų gyventojai. Vidutinis atlyginimas į rankas sostinėje siekė 1432 eurus“, – teigė K. Zitikytė.
Mažiausios algos buvo Šalčininkų (1482 eurai – 12,2 proc. daugiau), Jurbarko (1433 eurai – 9,2 proc. daugiau), Kelmės (1457 eurai – 13,4 proc. daugiau) ir Biržų (1460 eurų – 11,5 proc. daugiau) rajonuose.
K. Zitikytės teigimu, rodikliai rodo, jog darbo rinka yra stabili.
„2023 metų darbo rinką geriausiai apibūdintų stabilumas ir mažesnis aktyvumas“, – apibendrino „Sodros“ atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...