- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statybų verslas vis susiduria su naujais iššūkiais. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas (LSA) Daliaus Gedvilo, ne tik tiekėjai drastiškai mažina ar naikina kredito limitus, bet ir bankai sėkmingai veikiančioms regioninėms įmonėms nebeskolina dėl išaugusios rizikos.
"Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros kaštų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų realizavimui. Tai didelis iššūkis, kai neturi kapitalo, galinčio būti hipotekos objektu. Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis ir patiems nesusikurti finansinės krizės?" – svarsto D.Gedvilas.
LSA prezidento siūlymu, įmonių bankrotų virtinės padėtų išvengti skolų kapitalizavimas. Kai kriziniu laikotarpiu verslas susiduria su likvidumo problema, vienas iš pagrindinių sprendinių, siekiant subalansuoti trumpalaikius įsiskolinimus ir trumpalaikį turtą, yra skolų kapitalizavimas. Anot LSA prezidento, Vyriausybei reikėtų priimti paprastą sprendimą ir įteisinti procedūrą, kuri įgalintų šalies verslą kapitalizuoti savo skolas.
"Pavyzdžiui, jeigu įmonė savo tiekėjams turi įsiskolinimų ir kyla tikimybė, kad viruso COVID-19 protrūkio sukelti apribojimai gali sukelti jos mokumo krizę, tada būtų tikslinga nors 80 proc. šio kreditorinio įsiskolinimo kapitalizuoti. Jeigu bendrovė turi ne vieną kreditorių, tokiu atveju reikėtų jiems pasiūlyti galimybę įgyti įmonės akcijų ir tapti dalininkais. Toks sprendimas daugeliu atvejų būtų vienareikšmiškai naudingesnis šalies ekonomikai nei įmonės bankrotas dešimtimis ar net šimtais darbo vietas praradusių žmonių", – aiškino D.Gedvilas.
Jo teigimu, remiantis startuolių pavyzdžiu, investuotojas yra įsileidžiamas į jaunos įmonės akcinį kapitalą, tačiau akcijų pasirašymo sutartyse numatoma, kad steigėjai turi teisę po nustatyto laikotarpio akcijas atpirkti. Tokiu būdu, laikinai tapęs akcininku, investuotojas uždirba dėl akcijų brangimo ar įmonės gauto dalies pelno.
Dalius Gedvilas: Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis?
Finansų ministerijos statistika liudija, kad, įvykus įmonės bankrotui, kreditoriai, neturintys hipotekos garantijų, lieka ant ledo.
"Toks sprendimas įmonių kreditorius priverstų gerai pasvarstyti, ar rinktis tarp galimybės tapti įmonės dalininku, ar laukti ir tikėtis, kad bendrovė išsikapstys iš finansinės krizės ir galės padengti susidariusią skolą, – sakė D.Gedvilas. – Galime sakyti, kad ir šiandien niekas nedraudžia pasirašyti skolų likvidavimo dokumentus, bet dažnu atveju tiekėjas neturi visos reikalingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tai reiškia, kad neretai net nežino, kokiems kreditoriams bendrovė yra skolinga. Jeigu įteisintume reglamentą, leidžiantį tiekėjams išsamiai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, tuomet galimai tai pakeistų ne vieno būsimo sandorio likimą."
Jo teigimu, skolų kapitalizavimas ne tik padėtų išlikti verslui, susidūrus su iššūkiais dėl koronaviruso sukeltų apribojimų, bet ir leistų valstybei išsaugoti tūkstančius darbo vietų.
"Jeigu šio sudėtingo periodo metu skolų kapitalizavimo mechanizmas veiktų su tam tikromis garantijomis, yra didelė tikimybė, kad ne viena įmonė sėkmingai išsikapstytų iš finansinės krizės. Tačiau jeigu šio mechanizmo nesukursime, šimtai bendrovių savo santykius perkels į teismus, o čia jau laimėtojų nebus, – tvirtino LSA prezidentas. – Šiandien negalime delsti ir turime imtis efektyvių priemonių, siekdami išvengti finansinės krizės ir norėdami išsaugoti žmonių darbo vietas."
Ministerija greitina skolinimą
Situacija verslo sektoriuje galbūt sušvelnės po to, kai antradienį finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, kad suformuotas daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketas. Tiesa, paramos sulauks tik atsakingas verslas.
"Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones", – pareiškė finansų ministras.
Pasak jo, parama norintis pasinaudoti verslas jau dabar gali tiesiogiai kreiptis į savo banką ar finansų tarpininką, kuriems jau yra perduota visa būtina informacija.
"Įjungėme režimą greičiau, lanksčiau ir daugiau. Trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant, yra plečiama apyvartinių paskolų sąvoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos, nebelieka regioninių apribojimų ir skirtumų, priemonės prieinamos tiek smulkiajam, tiek stambiam verslui, – tvirtino V.Šapoka. – Sumos yra įspūdingos, verslui tikrai yra galimybės susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jei karantino akivaizdoje mato naujų nišų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baigiasi pajamų ir turto deklaravimas
Ketvirtadienį baigiasi 2023 metų pajamų ir turto deklaravimas. ...
-
Lietuva ieško galinčiųjų Odesos regiono mokykloje įrengti slėptuvę
Įgyvendindama bendrą projektą su Europos Sąjunga (ES), Lietuva ieško galinčiųjų Ukrainoje, Odesos regiono mokykloje, įrengti slėptuvę. ...
-
Priminimas iš VMI: liko tik viena diena
Naujausiais duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas pateikė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, o iš privalančių deklaruoti pajamas tai jau atliko beveik 77 proc., Eltą informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martyn...
-
Siaurukas atnaujina reisus iš Anykščių ir Panevėžio2
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ praneša šiltuoju metų laiku atnaujinantis reguliariuosius ir trumpuosius reisus. ...
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis3
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...