- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „moksline fantastika“ ir nemano, kad ją įgyvendinti pavyks. O Vartotojų aljansas ministerijai siūlo geriau spręsti jau esamas problemas.
Į pagalbą – nuotekos?
„Nuotekas galima panaudoti. Tai – neišnaudoti energijos klodai“, – sakė fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.
Pasiekti sėkmingą rezultatą padeda mielės. Jos nuotekose randa cukrų, kurį valgydamos generuoja elektros energiją.
„Mielė iš aplinkos ima cukrų, kitas maistines medžiagas. Tai procesas, kurio metu aplinkui susidaro elektros krūvis. Ir mes tą elektros krūvį nuimame nuo jos“, – pasakojo K. Stašys.
Iki kitų metų pabaigos tikimasi sukurti prototipą, kad technologija veiktų jau nebe laboratorijos, o realiomis sąlygomis.
„Pats pilotas gamintų pakankamai energijos krauti telefonui, aišku, ją didinant – mes pasieksime savo 600 kW. Tap galima išlaisvinti Lietuvą iš energetikos problemų“, – teigė „hitEnergy“ vadovas Kasparas Kižys.
Pristato strategiją
Savarankiška elektros gamyba – pagrindinis iššūkis. Tą pripažįsta ir energetikos ministras. Tad visuomenei pristato strategiją, kaip per 26 metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma.
„Mums nereikės importuoti naftos ir dujų, o tai – maždaug 7 mlrd. eurų kas metus. Yra skaičiuojama, kad mes ne importuosime už 7 mlrd. eurų, o dar ir eksportuosime įvairios produkcijos už 8 mlrd.“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teigė, kad vandenilis leis uždirbti. Anot D. Kreivio, Lietuva iš saulės ir vėjo pertekliaus gali gaminti vandenilį ir tapti eksportuotoja tokioms šalims kaip Vokietija. Išlaidas už sistemos išlaikymą siūlo mažinti pasistačius mažą branduolinį reaktorių. Ekspertų nuomone, tokie planai – kaip utopija.
„Tarp energetikų juokaujama, kad mes dabar geriau įsivaizduojam, kaip Lietuvos energetika atrodys 2050-aiais, o ne, pavyzdžiui, 2027 metais. Tai – toks įsivaizdavimas. Labiau susiję su moksline fantastika, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Spėjama, kad 2050 metais Lietuva suvartos ir pasigamins 74 TWh elektros. Daugiausia jos ateis iš vėjo ir saulės. „Litgrid“ į tinklų plėtrą žada investuoti 8 mlrd. eurų.
„Pirmiausia, linija nuo Darbėnų iki Panevėžio. Čia – didžiausia investicija. Taip pat latviškų jungčių stiprinimas. Kažkada ateity bus ir vokiška jungtis“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vis mažiau paskatų
Manoma, kad po 26 metų saulės elektrinės ant namų stogų turės tris kartus daugiau vartotojų nei dabar. Bet ministras pripažįsta, kad tie, kurie gaminsis elektrą patys, sulauks vis mažiau paskatų.
„Valstybės subsidijų dalis mažės, nes iki šios dienos mes gaudavom daug Europinės paramos“, – tvirtino D. Kreivys.
Paramos kol kas nesulaukė ir mokslininkai, kurie iš nuotekų galėtų pagaminti pigesnės elektros energijos.
„Dar mes nekalbėjome su ministerija. Su ja bendradarbiaujame kitose srityse“, – sakė K. Stašys.
Opozicija dvejoja, ar už energetinę nepriklausomybę neteks susimokėti patiems gyventojams per augsiančius tarifus, jei nebus kam remti.
Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja
„Kad tie kaštai ir rizikos negultų ant mūsų pramonės, mūsų vartotojų pečių. Nes reikės išvystyti tą infrastruktūrą, laidus nutiesti. Ir jeigu tinkamai vokiečiams neparduosime elektros energijos, tai už tai turėsime patys susimokėti“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja“, – tikino D. Kreivys.
Esamos problemos – pamirštos?
Vartotojų aljansas mano, kad ministerija galėtų spręsti esamas problemas, o ne galvotų apie trisdešimtmečio planą. Gyventojai neatsikovoja su mokėtojų netesybomis už nutrauktas sutartis, nors elektros tiekėjai skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. Žiniasklaida skelbia, kad bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas už praėjusius metus siekė 170 mln .eurų.
„Tokio dydžio pelnai rodo, kad oligopolinė rinka ir nepriklausomi tiekėjai taiko tas kainas, kurios yra labai aukštos, palyginti su rinkos kainom, kokias galėtų gauti vartotojai, jeigu būtų daugiau tiekėjų“, – dalijosi vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.
Energetikos strategiją dar turės palaiminti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai10
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu11
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...