- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Lietuvą toliau tranzitu vežant kad ir gana nedidelius rusiškų grūdų kiekius, norima stiprinti į šalį patenkančios šalies agresorės produkcijos kontrolę.
Griežtinti patikras numatančias įstatymų pataisas kartu su kitomis institucijomis rengia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), neatmetant, jog dalis šalimi pervežamų rusiškų grūdų vis tik galimai lieka Lietuvoje.
„ŽŪM, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis Lietuvos institucijomis ir ministerijomis, rengia atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus, leisiančius sustiprinti rusiškos kilmės grūdų importo ir tranzito per Lietuvą kontrolę“, – „Eltai“ komentavo ministerija, kartu pažyminti ir gerokai didesnes grūdų vežimo apimtis Latvijoje.
Savo ruožtu pervežimą Lietuvos teritorija vykdanti valstybinė krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ tikina, jog tokie kroviniai ir jų pervežimo užsakovai jau tikrinami itin atidžiai.
Įrodymų, jog dalis pervežamų rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra
ŽŪM pateiktais Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, 2023 m. tranzitu per Lietuvą įvežta 144 tūkst. tonų rusiškų grūdų, plukdytų Klaipėdos uostu. Vežti kviečiai ir kukurūzai.
Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. iš Rusijos į Lietuvą javų importuota už 10,5 mln. eurų, 2022 m. – už 29,2 mln. eurų. 2021 m. rusiškų javų importo vertė sudarė 13,2 mln. eurų.
Nutraukti rusiškų grūdų gabenimo maršrutą Lietuvą reikalavo sausio pabaigoje protestavę ūkininkai. Grūdams iš Rusijos netaikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kadangi Bendrija leidžia maisto produktų importą ir eksportą, siekiant užtikrinti maisto saugumą trečiosiose šalyse.
Nuogąstaujama, kad tranzitas turi neigiamą įtaką grūdų supirkimo kainoms.
„Transportuojami per Klaipėdos uostą rusiški grūdai gali konkuruoti tarptautinėse rinkose dėl kainos, dėl ko gali nukentėti ES šalių grūdų augintojai ir eksportuotojai“, – „Eltai“ komentavo ŽŪM.
Ministerija taip pat pripažįsta riziką, jog dalis tranzitu gabenamų grūdų „nepasieks krovinio dokumentuose nurodytos šalies gavėjos“, tad liks Lietuvoje. Tiesa, nėra aišku, kiek jų nusėda vietinėje rinkoje.
„Duomenų, kiek jų lieka mūsų šalyje, neturime. Įrodymų, kad dalis rusiškų grūdų lieka Lietuvoje, nėra“, – teigia ŽŪM.
Tiesa, kaip pažymi ministerija, kur kas didesnės rizikos stebimos Latvijoje. 276 km sieną su Rusija turinti valstybė importuoja ir tranzitu perveža beveik 15 kartų daugiau rusiškų grūdų.
„Į Latviją 2023 m. iš Rusijos tranzitu įvežta 2,137 mln. tūkst. t grūdų. Galimai apimtys taip stipriai skiriasi, nes Latvija turi sieną su Rusijos Federacija ir yra patogi infrastruktūra importuoti grūdus“, - komentavo ŽŪM.
„LTG Cargo“ pervežė apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų
„LTG Cargo“ skaičiuoja, kad pernai per Klaipėdos uostą tranzitu iš Kaliningrado srities pervežta 146 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos. Per šį sausį Lietuva pergabenta ir išplukdyta 22 tūkst. tonų.
Iš viso nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario pabaigoje, bendrovės Eltai pateiktais duomenimis, pervežta apie 283 tūkst. tonų rusiškų žemės ūkio produktų.
„LTG Cargo“ teikia tik šių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją paslaugas“, – „Eltai“ teigė įmonė.
Savo komentare „LTG Cargo“ pažymi, jog į Klaipėdos uostą gabenami tik ES nesankcionuojami kroviniai, kuriems bendrovė „atlieka ypatingai detalias patikras, yra išplėtusi iš klientų renkamos informacijos kiekį ir sugriežtinusi paraiškų teikimo taisykles“.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo ruožtu tikino, kad tranzitas iš Rusijos per Klaipėdos uostą apskritai yra susitraukęs „drastiškai“, „iki nereikšmingų kiekių“.
Bendrovė teigia, jog aptarnauja tik Lietuvos arba ES šalių įmonės, kurios turi leidimus transportuoti tokius krovinius kaip rusiški grūdai.
„Tarp grūdų perkrovimo paslaugų gavėjų Rusijos įmonių nėra, šios paslaugos teikiamos Lietuvos ir tarptautinėms grūdų prekybos kompanijoms, turinčioms kontroliuojančių institucijų išduotus leidimus tokių krovinių transportavimui“, – „Eltai“ komentavo „Bega“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose4
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...