Sausis

1 d. Panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms, taip pat padidinti akcizai dyzelinui, tabakui, alkoholiui ir suskystintoms naftos dujoms (SND).

8 d. Lietuvos žemdirbiai visoje šalyje degindami laužus pradėjo protestą prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką.

15 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė 2,4 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą.

19 d. Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ pranešė, kad metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą ketina statyti Kretingos rajone, o investicijos į ją sieks apie 400 mln. eurų.

26 d. ikiteisminio tyrimo dėl privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusio partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto kontrolę perėmė Europos prokuratūra.

Vasaris

1 d. Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, atidarytas naujas karinis miestelis, jame įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Tai pirmas karinis miestelis, statytas po nepriklausomybės atkūrimo.

2 d. Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl svetimo labai didelės vertės turto pasisavinimo. Tiriamas ne mažiau kaip 27 mln. eurų „Baltcap“ fondo turto pasisavinimas, įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė.

2 d. Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl svetimo labai didelės vertės turto pasisavinimo.

2 d. Paskelbta, kad Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą iš jo koncesininkės ir statytojos – investicijų bendrovės „BaltCap“ perims nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Tačiau galutinai sandoris įvyks, jei Europos Komisija pritars koncesijos sutarties pakeitimams.

12 d. Lietuvos teisėsauga sulaikė ir apklausė buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Š. Stepukonį.

21 d. Vyriausybė nusprendė nuo kovo uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, paliekant veikti tik Medininkų ir Šalčininkų punktus.

23 d. Vilniaus teismas leido suimti buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Š. Stepukonį, pasak „BaltCap“, iš jos infrastruktūros fondo įmonių neteisėtai pasisavinusį apie 40 mln. eurų.

Kovas

1 d. Lenkijos ūkininkai savaitę iš dalies blokavo kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.

7 d. Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. 

13 d. Vyriausybė pritarė Lenkiją ir Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ elektros jungties sausumoje – inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimui.

14 d. Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ patvirtino ketinimus Lietuvoje statyti artilerijos amunicijos gamyklą, į kurią žada investuoti apie 180 mln. eurų.

27 d. Šiaurės investicijų bankas pranešė skolinantis 100 mln. eurų, o „Swedbank“ – 75 mln. eurų paskolą „Achemos grupės“ Pagėgiuose vystomam 264 megavatų (MW) galios vėjo parkui.

29 d. Pranešta, kad SGD laivo-saugyklos „Independence“ savininkės – Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ įmonė „Hoegh LNG Klaipėda“ penkeriems metams taps jo operatore.

Balandis

15 d. Paskelbta, kad sulaukus tik vienos paraiškos iš energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ neįvyko antras 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas.

16 d. Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos statybos.

19 d. Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose Rytų šalyse veikiančias logistikos bei prekybos įmones – iš viso 15 įmonių. Sandorio suma neatskleista.

19 d. „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ su Šiaurės investicijų banku ir Europos investicijų banku pasirašė 200 mln. eurų paskolų sutartis elektriniams traukiniams įsigyti.

19 d. VERT įpareigojo dujų perdavimo įmonę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales.

23 d. Seimas priėmė Investicijų įstatymo pataisas, kurios leido stambioms vietos ir užsienio gynybos pramonės įmonėms statyti gamyklas greičiau dar neturint visų leidimų.

23 d. Panevėžio statybos trestas gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną.

25 d. Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų Lietuvoje taksi ir pavėžėjų paslaugas galės teikti tik vairuotojai, turintys galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą.

30 d. Kretingos valdžiai nepritarus Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą, bendrovė sustabdė poveikio aplinkai vertinimą.

Gegužė

16 d. Seimas įteisino Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kurios leido į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones bei tokiems sandoriams netaikyti viešųjų pirkimų procedūrų.

16 d. Konkurencijos taryba skyrė 0,71 mln. eurų baudą nekilnojamojo turto (NT) bendrovei „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusioms 20 NT agentūrų už kartelinį susitarimą.

23 d. Vidmantas Janulevičius perrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu naujai ketverių metų kadencijai. 

31 d. Misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas konstatavo, kad senstant visuomenei Lietuvai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, be to, reikia didinti sveikatos ir švietimo sistemų efektyvumą, pajamų surinkimą į biudžetą.

Birželis

3 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Vokietijos „Rheinmetall“ pasirašė 180 mln. eurų vertės investicijų sutartį dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų.

3 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su Vokietijos „Rheinmetall“ pasirašė 180 mln. eurų vertės investicijų sutartį dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų.

4 d. Lietuvos muitinė sugriežtino eksportuojamų, reeksportuojamų arba tranzitu gabenamų iki penkerių metų senumo lengvųjų automobilių vežimo per Lietuvą į Baltarusiją tvarką.

6 d. Šveicarijos energetikos įmonė „MET Group“ patvirtino planus įsigyti vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Achemos grupė“ kontrolinį akcijų paketą – 54,07 proc.

10 d. Po maždaug metų pertraukos veiklą atnaujino sankcijų Rusijai apribota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“.

12 d. Apie atsistatydinimą pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

13 d. Keturi Lietuvos restoranai – „Demo“, „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Pas mus restoranas“ – įvertinti viena prestižinio „Michelin“ gido žvaigžde. Restoranas „Red Brick“ gavo „Michelin Green Star“ už tvarią veiklą, o dar 34 pateko į „Michelin“ gidą.

18 d. Apeliacinis teismas nusprendė, kad automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ turės atlyginti 103 tūkst. eurų neturtinę žalą beveik 350 įmonės klientų, 2021 metais nukentėjusių nutekinus jų duomenis.

20 d. Seimas priėmė vadinamąjį Gynybos fondo paketą, kuriuo nuo 2025-ųjų didinami akcizai alkoholiui, rūkalams ir kurui, taip pat 1 punktu padidintas pelno mokestis.

27 d. Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri numato, jog 2030 metais visa suvartojama elektra turėtų būti iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 metais Lietuva taptų visiškai energetiškai nepriklausoma.

Liepa

1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.

3 d. Valstybinė duomenų inspekcija skyrė rekordinę 2,39 mln. eurų baudą drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus.

9 d. JAV langų ir durų gamintojos „Intus Windows“ bendrovė Lietuvoje „Intus Windows LT“ paskelbė, jog Šiauliuose iki 2025-ųjų vidurio pastatys gamyklą bei sukurs 150 naujų darbo vietų.

10 d. Vyriausybė būsimai Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ gamyklai suteikė neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą, kuris leis gamyklos statybas pradėti dar neturint leidimo.

12 d. Lietuvos bankas pranešė apribojęs teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūrusios „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą jai prižiūrėti – audito, apskaitos ir konsultacijų įmonę „Grant Thornton Baltic“.

15 d. „Litgrid“ ir Lenkijos PSE susitarė tiesti šalis sujungsiančią prekybinę jungtį „Harmony Link“ sausumoje, o ne jūroje, kaip planuota anksčiau.

16 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, AST bei „Elering“ informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.

16 d. Seimas pakeitė antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas bei leido jį laikyti įvykusiu, jei jame dalyvaus bent vienas dalyvis, o ne du, kaip buvo numatyta anksčiau.

19 d. Pranešta, jog atstovybę Lietuvoje nori įsteigti didžiausias Taivano bankas „Bank of Taiwan“.

23 d. Aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ Vilniuje vystomame „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke pradėjo 53 mln. eurų vertės plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybas.

29 d. Lietuvoje siautusi didelė audra be elektros paliko apie 165 tūkst. vartotojų, vėlavo traukiniai. Dėl stichijos dalį javų derliaus prarado ūkininkai, o pramonininkų gamybines patalpas užliejo vanduo, netekus elektros sutriko gamyba.

29 d. Tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažas“ akcininkai pritarė įmonės restruktūrizavimui bei patvirtino ketverių metų jos pertvarkymo planą.

30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba išbraukė Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“ iš sankcionuojamų įmonių sąrašo.

Rugpjūtis

5 d.  Lietuviško kapitalo žiniasklaidos ir skaitmeninio verslo grupė „15min grupė“ užbaigė Rūtos Grušnienės valdytos „M-1“ radijo stočių grupės įsigijimą.

7 d. Muitinė skyrė 13,6 mln. eurų baudą transporto priemones eksportuojančiai Lietuvos įmonei „Biovarda“.

19 d. Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone pradėtos 125 mln. vertės Vokietijos brigadai skirto karinio miestelio statybos.

21 d. Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ pranešė gruodį Lietuvoje atidarysiantis atstovybę.

28 d. Apeliacinis teismas pripažino du buvusius Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovus – Darių Janulevičių ir Osvaldą Čiukšį bei dar 4 asmenis kaltais dėl korupcinių nusikaltimų parduodant elektrinės turtą.

29 d. Byloje dėl pusės milijono eurų pasisavinimo Europos prokuratūra pareiškė įtarimus buvusiam Europos Parlamento nariui, Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui.

30 d. Šiaulių bankas debiutavo tarptautinėse skolos kapitalo rinkose išplatinęs 300 mln. eurų obligacijų emisiją.

30 d. Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ atsisakė 460 mln. eurų vertės projekto silicio išgryninimui naudojant kvarcinį smėlį iš didžiausio Baltijos šalyse telkinio Anykščiuose

Rugsėjis

4 d. Veiklos modelį keičianti Švedijos „Telia Company“ pranešė planuojanti atleisti apie 400 jos valdomos telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ bei „Telia“ kompetencijų centro Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ darbuotojų.

5 d. JAV elektromobilių gamybos gigantė „Tesla“ atidarė pirmą laikiną (angl. „pop-up“) parduotuvę Lietuvoje.

10 d. Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdoma didžiausia pasaulio dviračių gamintoja „Pon.Bike“ Kėdainiuose atidarė 57 mln. eurų vertės dviračių gamyklą.

17 d. Europos Komisijos (EK) pirmininkei paskirsčius portfelius naujai komandai, Lietuvos kandidatui į EK Andriui Kubiliui atiteko už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro portfelis.

23 d. Vyriausybėje pasirašytas memorandumas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“ dėl bendradarbiavimo stiprinant Lietuvos gynybos pramonę.

25 d. Valstybės saugumo departamentas (VSD) vieną didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ pripažino nepatikima, o Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) nutraukė sutartį su įmone dėl pasų gamybos.

26 d. Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“.

30 d. Vilniuje atidaryti du nauji valstybės duomenų centrai, į kuriuos būsimas jų operatorius Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) investavo daugiau nei 20 mln. eurų.

Spalis

1 d. Pradėjo veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos.

1 d. Pradėjo veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos.

3 d. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pranešė investuojantis 100 mln. eurų į „Modus Group“ valdomą atsinaujinančios energetikos bendrovę „Green Genius“, tampant jos mažumos akcininku.

10 d. Pradėta platinti pirmoji vienerių metų trukmės gynybos obligacijų emisija, už kurią bus mokamos 2 proc. metų palūkanos.

11 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą sunkumų patiriančiai didelei logistikos ir transporto bendrovei „Integre Trans“.

15 d. „Ignitis grupė“ paskelbė, jog dalyvaus antrajame 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo parko konkurse Lietuvoje, ieškos partnerių.

16 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą. BNS surinkti duomenys rodo, kad gamyklą ketina statyti Ukrainos Specialiosios chemijos centras.

16 d. Teisėsauga sulaikė „Foxpay“ akcininkę Ievą Trinkūnaitę, jos sugyventinį Vilhelmą Germaną ir buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrą Mindaugą Navicką, anksčiau dirbusį „Foxpay“. Po kelių dienų teismas leido suimti V. Germaną, kiti sulaikytieji buvo paleisti už užstatą.

22 d. Bendrovei „Amber Grid“ skirta 81,1 tūkst. eurų bauda už GIPL sumontuotas 123 tinkamų sertifikatų neturinčias galimai rusiškas detales.

24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį nuosprendį „MG grupės“ politinės korupcijos byloje: Raimondui Kurlianskiui skirta 5,5 metų laisvės atėmimo, Vytautui Gapšiui – ketverių metų ir trijų mėnesių, Šarūnui Gustainiui skirta 15 tūkst. eurų bauda, o Liberalų sąjūdžiui ir „MG Grupei“ – atitinkamai beveik 375 tūkst. eurų ir 1,11 mln. eurų baudos.

24 d. Didžiausia Europoje internetinės naudotų drabužių prekybos platforma – pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“ baigė antrinį akcijų pardavimą už 340 mln. eurų, o jos rinkos vertė pasiekė 5 mlrd. eurų.

25 d. Telšių rajone įjungtas pirmasis iš trijų būsimų sinchroninių kompensatorių, reikalingų 2025 metų vasarį numatytam Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa.

27 d. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laimėjo Seimo rinkimus.

30 d. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atsisakė premjerės pareigų.

Lapkritis

5 d. Vilniaus apygardos teismas buvusiems likviduoto „Snoro“ banko savininkams, Rusijoje besislapstančiam Raimondui Baranauskui ir, pasak šeimos, mirusiam Vladimirui Antonovui dėl didelės vertės banko turto iššvaistymo už akių skyrė 10,5 metų laisvės atėmimo bausmes.

6 d. Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse skirta dar beveik 1,16 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, iš kurios Lietuvai numatyta 449,9 mln. eurų.

9 d. LSDP atstovai paskelbė, kad pagal valdančiosios koalicijos sutartį „Nemuno aušrai“ atiduoda tris, o Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ – du ministrų portfelius.

11 d. LSDP, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo būsimajame Seime ir Vyriausybėje.

11 d. Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamintojų „Auga Group“ pranešė inicijuojanti restruktūrizavimą.

12 d. Seimas pritarė azartinių lošimų reklamos draudimui nuo 2025 metų liepos, o nuo 2028-ųjų sausio 1 dienos bus draudžiama ir lažybų reklama. 

12 d. Pranešta, kad Airijos atsinaujinančios energetikos projektų vystytoja „N1 Capital“ svarsto investuoti į iki 500 megavatų (MW) galios žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus Lietuvoje.

12 d. Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pranešė iš vieno didžiausių pasaulyje JAV orlaivių gamintojo „Boeing“ užsakiusi iki 80 „Boeing 737 MAX“ lėktuvų.

13 d. Paaiškėjo, kad buvęs vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius 2022 metų pradžioje grupei sumokėjo 19 mln. eurų žalos atlyginimo už vilkintą „Akropolių“ pirkimo sandorį. Teismai jam buvo nurodę sumokėti daugiau nei 100 mln. eurų, tačiau šalys pasiekė taikos susitarimą dėl 5 kartus mažesnės sumos.

15 d. Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pareiškė, kad stabdo Vilniuje, Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko dalies gamyklų statybas.

18 d. A. Paukštys pareiškė, kad strigusios „Teltonika High-Tech Hill“ statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų. 

18 d. A. Paukštys pareiškė, kad strigusios „Teltonika High-Tech Hill“ statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų. 

18 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pakartotinai paskelbė 3,13 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą.

19 d. LAT nutarė, kad Energetikos ministerijos ieškinys Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir jos valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas nelaukiant galutinio sprendimo Vašingtono arbitraže.  

21 d. Prezidentas Gitanas Nausėda premjeru paskyrė socialdemokratą Gintautą Palucką.

22 d. Lietuvos bankas už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikino teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Ievos Trinkūnaitės valdomos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją.

25 d. Vilniuje nukrito DHL krovininis orlaivis „Beoing 737“, priklausęs Ispanijos oro bendrovei „Swift Air“. Tirti katastrofos, per kurią žuvo ispanas pilotas, atvyko Vokietijos, Ispanijos ir JAV tyrėjai.

27 d. Europos Parlamentas patvirtino naują Europos Komisiją, kurioje – Lietuvos atstovas Andrius Kubilius, besirūpinsiantis gynybos ir kosmoso reikalais.

29 d. Vyriausybės, jos institucijų ir „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. Pranešta, kad gamykla turėtų pradėti veikti 2026-ųjų viduryje.

Gruodis

3 d. Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ patvirtino dalyvaujanti derybose su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl bendros įmonės, skirtos būsimai 155 mm artilerijos amunicijos gamyklai Radviliškio rajone, steigimo. 

4 d. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino naują Vyriausybę, tačiau be „Nemuno aušros“ siūlytų aplinkos ir teisingumo ministrų.

4 d. Pranešta, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautiniam arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti milijardinius nuostolius dėl sustabdyto trąšų tranzito.

6 d. SGD laivas-saugykla „Independence“ perduota Lietuvai – „KN Energies“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ už jį sumokėjo 138,04 mln. eurų, laivas įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre, jame iškelta šalies vėliava.

11 d. Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė teisingumo ir aplinkos ministrus, taip užbaigdamas kelias savaites trukusį socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės formavimą.

12 d. Seimas patvirtino 19-osios Vyriausybės programą, prisiekė ir darbą pradėjo naujasis socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas.

12 d. Vyriausybė patvirtino, kad Lietuvai priklausys 49 proc., o Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ – 51 proc. bendros įmonės, steigiamos būsimai 260-300 mln. eurų vertės artilerijos amunicijos gamyklai Baisogaloje, akcijų.

13 d. Vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondo Karpavičiaus turto dalybų byloje padėtas taškas – teismas teisėtu paskelbė testamentą, kuriuo R. Karpavičius visą savo turtą paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui.

17 d. Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ atidarė atstovybę Vilniuje.

18 d. SEB bankas pranešė 2027 metais sujungsiantis į vieną tris Baltijos šalyse veikiančius bankus su būstine Taline ir  filialais Latvijoje ir Lietuvoje.

19 d. Seimas patvirtino 2025 metų valstybės biudžetą, kuris sudaro galimybes krašto apsaugai skirti iki 4 proc. BVP.

20 d. „Rheinmetall“, „Epso-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamykla pasirašė sutartį dėl bendros įmonės steigimo – įmonė „Rheinmetall Defence Lithuania“ įgyvendins bendrą artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą.

23 d. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą.