Taip pat posėdyje bus aptartas Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su Žemyninės Europos elektros tinklu bei Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo projekto įgyvendinimas.

Posėdyje dalyvaus Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės nariai, Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, taip pat bendrovės „Litgrid“ atstovai.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato atominę elektrinę 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Prieš porą savaičių Lietuvoje atnaujintas veiksmų planas branduolinio incidento atveju. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas paaiškino, kad Lietuva nesukūrė naujo plano, - tris dešimtmečius būdama atomine valstybe, Lietuva jau turėjo panašių planų ir anksčiau, tačiau šiuo metu reikalinga planus pritaikyti prie dabartinių realijų.

„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, maksimaliai 400 valandų per metus“, - sakė ministras.

Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.

Numatytos dvi apsaugos zonos - 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.

Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. eurų, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. eurų.

Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių. E. Misiūno teigimu, norint įgyvendinti apsaugos priemones, daugiausia reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau kol kas ministras tikslios sumos prognozuoti nesiėmė.