- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Daugelyje Didžiosios Britanijos miestų Kalėdų šviesų įžiebimo šventė vyksta dar lapkričio viduryje, o ypač skaisčiai Kalėdų laikotarpiu šviečia JAV miestai ir miesteliai. Specialistai skaičiuoja, kad per lapkritį ir gruodį šventiniam apšvietimui JAV sunaudojama tiek elektros energijos, kad jos pakaktų 14 mln. šaldytuvų visiems metams.
Energijos sąnaudos
„Didžiausias neigiamas poveikis aplinkai Kalėdų laikotarpiu kyla dėl energijos sąnaudų. Palyginti su jomis, dekoracijų gamybos, transporto ar atliekų šalinimo poveikis yra daug mažesnis“, – teigia Inga Gurauskienė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) tyrėja.
Pasak jos, JAV, kuriose tradicija miestus ir privačius namus dekoruoti šviesomis yra ypač paplitusi, energijos poreikis Kalėdų laikotarpiu yra didesnis nei kai kuriose besivystančiose šalyse per visus metus. JAV medžių, pastatų, langų ir gatvių šventiniam dekoravimui sunaudojama apie 6,63 mlrd. kWh elektros energijos. Palyginimui: Salvadoro metinės energijos sąnaudos yra 5,31 mlrd. kWh, Etiopijos – 5,3, o Tanzanijos – 4,81.
„Šaltuoju sezonu apskritai suvartojama daugiau energijos – tiek elektros, tiek šilumos. Tai sąlygoja ne tik šventinis laikotarpis, bet ir vėsesni orai, trumpesnės dienos, mažiau šviesos. Kadangi elektros energija negali būti kaupiama iš ankstesnių sezonų, jos sąnaudų balansas galimas tik esamuoju laikotarpiu“, – teigia aplinkos inžinerijos specialistė.
Svarbus prioritetas
Jei šventiniam apšvietimui naudojate kaitrines lemputes, šviečiančias dekoracijas laikote įjungtas net ir šviesiuoju paros metu, kai jų efektas menkas, ekspertai perspėja – tokiu elgesiu sustiprinate neigiamą poveikį aplinkai.
„Kasmet atliekų surinkimo įmonės po Kalėdų šventinio laikotarpio pastebi didžiulius kiekius apšvietimo įrangos, kuri dažnai šalinama ne tam skirtuose elektros ir elektroninės įrangos konteineriuose, bet bendrame atliekų sraute. Didžiojoje Britanijoje šimtai tonų elektrinių dekoracijų, lempučių ir kitos šventinės atributikos tampa atliekomis“, – apie su vartojimu susijusius pavojus primena I. Gurauskienė.
Tyrėja teigia, kad ne tik suvartojamos energijos kiekis, bet ir šaltinis, kuris aprūpina jas elektra, turi įtakos į aplinką išskiriamo CO2 kiekiui.
„Atsinaujinantieji energijos ištekliai turėtų būti prioritetas. Naujos technologijos, kai šventinis apšvietimas tiesiogiai naudoja saulės sukauptą energiją, taip pat gali prisidėti ne tik prie poveikio aplinkai, bet ir prie išlaidų sumažinimo“, – teigia I. Gurauskienė.
Efektyvesnis ir pigesnis
I. Gurauskienė, kartu su studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ magistrantais, išanalizavo įvairius Kalėdų apšvietimo poveikio aspektus – ir aplinkai, ir kišenei.
Įsivaizduokite, kad namui papuošti jums reikia 80 m lempučių girliandos. Jei rinksitės LED girliandą, jūsų išlaidos šventiniam apšvietimui sudarys 0,64 euro mėnesiui (laikant, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje – 0,114 Eur/kWh). Dėl kaitrinių lempučių dekoracijų elektros sąskaita gali išaugti iki 33 eurų.
Didžiojoje Britanijoje šimtai tonų elektrinių dekoracijų, lempučių ir kitos šventinės atributikos tampa atliekomis.
Be to, naudojant senąsias kaitrines lemputes, kurioms reikia daug daugiau elektros energijos, jai pagaminti į aplinką išskiriama penkis kartus daugiau CO2. Ekspertai pabrėžia, kad LED technologija energijos sąnaudas, vertinant tą patį sukuriamą šviesos kiekį, sumažino iki 90 proc.
Galioja taisyklė
Be aukšto energijos efektyvumo, LED yra ir saugesnės – neįkaista, todėl mažėja gaisro tikimybė, nedūžta, todėl mažėja rizika susižeisti. LED sistemos jungiamos tarpusavyje, todėl reikia mažiau elektros lizdų; jos naudojamos iki dešimties metų, todėl mažėja atliekų kiekis ir galimas aplinkos teršimas netinkamai pašalintomis atliekomis.
„Šiandien LED pasiūla viršija kaitrinių lempučių pasiūlą, tad klausimo, ką rinktis, beveik nekyla. Tiesa, perkant girliandas, rekomenduojama atsižvelgti į energijos efektyvumo kategorijas. Kita vertus, informacija, kad LED apšvietimas yra taupesnis, sąlygoja rikošeto efektą – kai aplinkai palankesni gaminiai imami naudoti masiškai ir dideliais kiekiais, išauga suminis šios įrangos poveikis aplinkai“, – perspėja I. Gurauskienė.
Įsivaizduoti sunku
I. Gurauskienė skatina elgtis sąmoningai, stengiantis kiek įmanoma sumažinti vartojimą šventiniu laikotarpiu ir jo sukeliamą poveikį aplinkai.
„Siekiant atkurti sunaudojamos energijos balansą, galima taupyti kitais būdais – trumpinant laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, prioritetą teikiant laikui su šeima šventinių dekoracijų, žvakių šviesoje ar prie židinio. Arba atvirkščiai – daugiau laiko praleisti mieste, besidžiaugiant šventinėmis šviesomis“, – rekomenduoja KTU APINI tyrėja.
Ji sutinka, kad tamsiuoju laikotarpiu šviesos ne tik natūraliai norisi, tačiau ji turi ir simbolinę prasmę – primena Kalėdų žvaigždę ir religinę šventės prigimtį.
I. Gurauskienė nurodo ir technologines priemones, kurios padeda pagerinti energijos efektyvumą šventiniu laikotarpiu. Tai – laikmačiai, kurie leidžia nustatyti apšvietimų įjungimo / išjungimo laiką, optiniai ar infraraudonųjų spindulių jutikliai, apšvietimą reguliuojantys pagal tai, ar patalpoje yra žmonių, prie girliandų integruoti saulės elementai, šviesą kaupiančios dekoracijos ir kitos technologijos.
Pasak jos, principas – „pažaidėme ir užtenka“, deja, neskatina visuomenės sąmoningumo. „Galbūt kitais metais Kauno Kalėdų eglutė naudos saulės energiją?“ – retoriškai klausia mokslininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas1
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu3
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...
-
Prezidentas įvertino 2025-ųjų biudžetą: ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo priimtas kitų metų valstybės biudžetas sudaro galimybes krašto apsaugai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...