Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau augo elektros suvartojimas, tačiau kaina išliko stabili“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. 221 gigavatvalandės (GWh). A. Krasauskienės teigimu, praeitą savaitę elektros suvartota daugiausia nuo balandžio vidurio.

„Europoje karščiai elektros rinką paveikė daug stipriau. Ypač aukštos kainos fiksuotos Vengrijoje, kur dėl karščių fiksuojami elektros suvartojimo rekordai ir ribojami pralaidumai su kaimyninėmis šalimis. Liepos 11 dienos vakare Vengrijos prekybos zonoje elektros kaina buvo pasiekusi net 940 eurų už megavatvalandę“, – teigė ji.

Jos teigimu, praėjusią savaitę augo saulės elektrinių gamyba, Estijoje daugiau energijos generavo šiluminės elektrinės.

Vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 65 proc. šalies suvartojimo. Iš viso šalyje buvo pagaminta 144 GWh elektros – 2 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės – jų gamyba augo 16 proc. iki 54 GWh, hidroelektrinių –16 proc. iki 20 GWh. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba mažėjo 16 proc. iki 37 GWh,  šiluminių elektrinių – 23 proc. iki 20 GWh, o kitos elektrinės pagamino 13 GWh elektros energijos.

Saulės jėgainės praėjusią savaitę pagamino 37 proc. visos Lietuvos elektros, vėjo jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos – 9 proc.

43 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – importo apimtys mažėjo 4 proc. iki 155 GWh. 72 proc. elektros importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. – iš Lenkijos, 3 proc. – iš Latvijos.

Pasak A. Krasauskienės, „NordBalt“ jungtis dėl karštų orų buvo ribojama iki 600 megavatų (MW).

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 32 proc. iki 48 GWh. 75 proc. elektros eksporto buvo nukreipta į Latviją, o likę 25 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.