- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos viena kita prekė, sako advokatų kontoros „Metida“ teisininkas Mykolas Jakutis. Tačiau įsigyti tokių prekių teisininkas vis dėlto nepataria – jei daiktas muitininkams vis dėlto užkliūtų, galiausiai už jį sumokėsite daugiau, nei būtumėte sumokėję už originalą.
Nors klastočių parduoti negalima, perkant jas bent jau Lietuvoje nelabai kas gresia. Vis dėlto dažnai, ypač išvykę į, pavyzdžiui, Turkiją, lietuviai neatsispiria galimybei pigiau įsigyti „Prada“, „Dolce & Gabbana“, „Varsace“ ir kitų prekių ženklų drabužių.
Turkija gali būti vadinama savotišku klastočių rojumi, nes ši šalis yra viena svarbiausių padirbtų prekių logistikos taškų dėl savo lokacijos – ji yra tarp Azijos ir Europos. Be to, turi didelius gamybos pramonės pajėgumus. Nors šioje šalyje tiek gaminti, tiek pardavinėti, importuoti ir eksportuoti prekių klastotes, pažymėtas garsiais prekių ženklais, draudžiama, čia lankęsi poilsiautojai tikrai patvirtins, kad pusvelčiui įsigyti tokių prekių visai nesudėtinga.
Iš Turkijos klastotės į Europos Sąjungą (ES) patenka ne tik sunkvežimiais gabenamomis siuntomis, bet ir lėktuvais grįžtančių poilsiautojų lagaminuose. Pasitaiko atvejų, kad prekeiviai, apsimetę poilsiautojais, savo lagaminus tiesiog prigrūda klastotų prekių ir tokiu būdu bando sugrįžti.
Nuvykę į svečią šalį dauguma poilsiautojų susigundo galimybe papildyti savo lagaminus žinomų prekių ženklų drabužiais, kuriuos įsigyja už mažesnes kainas. Anot advokatų kontoros „Metida“ teisininko Mykolo Jakučio, įsigijus vos vienus marškinėlius, problemų neturėtų kilti. Vis dėlto yra tikimybė, kad su tokiu prekių prikimštais lagaminais grįžusių į ES valstybes prekės bus sulaikytos muitinės pareigūnų.
„Jeigu poilsiautojas Turkijoje, tarkime, įsigyja vieną, du klastotės vienetus ir įsideda į lagaminą ar net apsirengia, žinoma, jis gali sėkmingai grįžti. Muitinės pareigūnams jis nekels jokių įtarimų, sėkmingai praeis patikras ir sėkmingai įsiveš tą klastotę į Lietuvą. Tačiau yra ir tokių atvejų, kad „poilsiautojai“ grįžta su pilnais lagaminais klastočių, kurių yra šimtai vienetų. Aišku, kad yra siekis tas prekes realizuoti. Iš esmės pačioje Turkijoje prekių klastotės draudžiamos. Ten irgi yra tam tikri įstatymai. Kaip ir Lietuvoje, tos prekės draudžiamos, bet jomis vis tiek prekiaujama“, – sako M. Jakutis.
Be to, būtina nepamiršti, kad lagaminus pirmiausia tikrina tos šalies, iš kurios išvykstate, muitinės pareigūnai. Jei šalyje galioja įstatymai, kad klastotėmis draudžiama ne tik prekiauti, bet ir jas įsigyti, klastotų prekių prikimštas lagaminas gali užkliūti pareigūnams.
„Mano patarimas būtų iš viso šių prekių nepirkti, nes tai yra pažeidimas ir grįžtant galima turėti vienokių ar kitokių problemų su muitinės pareigūnais. Kitas dalykas, tai yra ta pati prekių kokybė. Nemanau, kad nusipirkus, pavyzdžiui, Turkijoje žymiu prekės ženklu pažymėtus kvepalus, jie kvepės taip, kaip originalus. Be to, vartotojas, žinoma, sumoka gana nedidelę pinigų sumą už tą klastotę, tačiau ta pati klastotė, grįžus į Lietuvą, jeigu muitinės pareigūnams kiltų įtarimas, gali kainuoti net brangiau nei originali prekė“, – pataria M. Jakutis.
Pernai Lietuvoje konfiskuota 6 mln. suklastotų vienetų. Dar metais prieš tai – 5 mln. vienetų. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, 2015 m. konfiskuota tik 90 tūkst. vienetų suklastotų prekių. Taigi per vienerius metus konfiskuotų klastočių skaičius išaugo 54 kartus.
Muitinės pareigūnai pabrėžia, kad internetu įsigytų pirkinių siuntose padirbtų prekių Lietuvai iš kitų valstybių siunčiama nedideliais kiekiais, tačiau labai dažnai. Be to, populiarėjant tokiam pirkimui, srautas nuolat didėja. Kartais vartotojai net nežino, kad internetu įsigytas daiktas yra suklastotas.
Apie 80 proc. visų klastočių, kurios sulaikomos Lietuvoje, atkeliauja būtent iš Kinijos. Pasitaiko ir stambių partijų klastočių. Pavyzdžiui, pernai vasarį Lietuvos muitinės pareigūnai prie Panevėžio sulaikė iš Latvijos įvažiavusį vilkiką, kuris vežė „Nike“ sportbačių klastotes. Krovinio vertė buvo daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Muitinės pareigūnai nurodo, kad iš Latvijos pro Lietuvą į Vakarų Europą keliauja gana dideli klastočių kiekiai. Teisininkai sako, kad prekyba padirbtomis prekėmis klesti visame pasaulyje, ne vien Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 m. tarptautinė prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais sudarė apie 461 mlrd. dolerių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: biokuras Lietuvoje ir vėl tapo pigiausias Baltijos šalyse
Pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,9 proc., benzinas 0,3 proc. Tuo metu biokuro kainos augo, tačiau nepaisant to, tarp Baltijos šalių jis ir vėl buvo pigiausias, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
K. Navickas: sveikiname susitarimą dėl muitų padidinimo produkcijai iš Rusijos bei Baltarusijos3
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Europos Komisiją (EK) paragino kuo skubiau išplėsti į Europos Sąjungą (ES) iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų, kuriems būtų taikomi padidinti muitai, sąrašą....
-
Baltijos šalys ir Vokietija siūlo Europos Komisijai spartinti skaitmenizaciją
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Vokietija teiks Europos Komisijai (EK) rekomendacijas, kaip skatinti skaitmenizavimą. ...
-
Britų žiniasklaida: pigiausias miestas savaitgalio poilsiui – Vilnius1
Dejuojantiems, kad Lietuvoje viskas brangsta, netikėtos britų išvados. Jungtinėje Karalystėje 17 kartą atliktas tyrimas „Miesto kainų barometras“ atskleidė, kad pigiausias miestas savaitgalio poilsiui – Vilnius. ...
-
Prekybininkų apynasris gryniesiems – teisėtas?14
Prekybininkai vis dažniau riboja pirkėjams atsiskaitymus grynaisiais. Sako, tai esą patogiau ir verslui, ir klientams. Tačiau patenkinti – ne visi. Situaciją aiškinosi LNK žurnalistai. ...
-
Ant SGD laivo „Independence“ – vėtrungė su svarbiausiomis šalies laisvei datomis12
Po maždaug mėnesį trukusios apžiūros ir remonto Danijoje į Klaipėdą grįžusio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivos-saugyklos „Independence“ korpusą paženklino vėtrungė su šalies laisvei svarbiausiomis pastarojo...
-
„Sodra“: nuo birželio 60 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų gali negauti sveikatos priežiūros paslaugų
„Sodros“ duomenimis vis dar yra 60 tūkst. savarankiškai dirbančių žmonių, kurie pasinaudojo lengvata atidėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas dėl COVID-19 pandemijos ir šių įmokų nesumokėjo iki gegužės 1-osios...
-
Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti
Norintys gauti paramą verslui kurti kviečiami nuo birželio 3 dienos teikti paraiškas. Pasak Užimtumo tarnybos, vienos steigiamos darbo vietos dydis negalės viršyti 28,644 tūkst. eurų. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina per savaitę augo 3 proc.
Fiksavus itin didelę vėjo ir saulės elektrinių gamybą, tačiau paaugus elektros suvartojimui, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje gegužės 20–26 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, padid...
-
Dalis žemdirbių atstovų tikisi, kad G. Nausėda pakeis ministrą, kiti nemato prasmės1
Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog o...