- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvybės draudimo bendrovės „Bonum Publicum" užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie lėšų kaupimą ateičiai atskleidė, kad pinigus šiam tikslui įvairiais būdais kaupia 56 proc. tyrimo dalyvių, tačiau dauguma taupančiųjų pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai jie kaupiamas lėšas išleidžia nenumatytiems ar netikėtiems pirkiniams. Didesnioji tyrimo dalyvių dalis pritarė, kad gyvybės draudimas skatina drausmingiau kaupti lėšas ateičiai.
Ateičiai taupo tik dalis
Tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. gyventojų taupo lėšas savo ateičiai - trečdalis iš jų tai daro reguliariai, o kiti - nereguliariai. Dažniausiai lėšos kaupiamos banko ar indėlio sąskaitose - taip kaupia 74 proc. respondentų, 48 proc. apklaustųjų taupo grynuosius pinigus, o 23 proc. - renkasi kaupti sudarę gyvybės draudimo sutartį. Dar 9 proc. atsakė investuojantys į nekilnojamąjį turtą, į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik 2 proc. apklaustųjų.
„Tyrimas atskleidė, kad 44 proc. gyventojų netaupo nei savo ar vaikų ateičiai, nei papildomai pensijai gauti, nei nenumatyto nedarbingumo atvejams ar kitiems svarbiems dalykams. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl netaupoma, yra ta, kad šie žmonės pasitiki ne savimi, o valstybe, kuri jais pasirūpins", - pastebi „Bonum Publicum" direktorė Rasa Vasilienė-Vasiliauskienė.
Trūksta drausmės taupant
Tyrimo duomenimis, net ir tie gyventojai, kurie taupo ateičiai, ne visada laikosi savo plano ir išleidžia kaupti skirtus pinigus. Dauguma - 88 proc. taupančiųjų - pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai jie išleidžia ateičiai kaupiamas lėšas nenumatytiems ar netikėtiems pirkiniams. Dažniau tai nutinka moterims ir jauniems, 18-35 m. respondentams bei miestiečiams.
„Iš tyrimo rezultatų matome, kad finansinė drausmė būdinga brandesniems žmonėms, o jaunuoliai yra labiausiai linkę jos nesilaikyti. Tačiau būtent jie turi palankiausias galimybes sukaupti lėšų savo ateičiai - taupant net ir mažesnėmis sumomis, bet reguliariai ilgesnį laiką, galima be didesnės įtampos susikurti reikiamą finansinį pagrindą ateičiai", - sakė R. Vasilienė-Vasiliauskienė.
Drausmę skatina draudimas
Net 57 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad gyvybės draudimas yra drausmingą lėšų kaupimą ateičiai skatinanti priemonė. Beveik pusė (47 proc.) tyrimo dalyvių pritaria tam, kad gyvybės draudimas yra labiausiai drausminantis lėšų kaupimo būdas iš visų jiems žinomų.
„Kaip parodė tyrimas, laikytis finansinės drausmės daugeliui žmonių nėra lengva, tad gyvybės draudimas gali tapti gera priemone šiam tikslui pasiekti. Nors jaunesni (iki 35 m.) žmonės dažniau išleidžia kaupiamas lėšas neplanuotai, tačiau būtent jie labiausiai sutinka, kad gyvybės draudimas skatina drausmingai kaupti lėšas ateičiai", - pastebi R. Vasilienė-Vasiliauskienė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Bonum Publicum" užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2015 m. liepos mėnesį. Tyrime dalyvavo 719 šalies gyventojų nuo 18 iki 55 metų amžiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...