- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trišalėje taryboje jau vyksta diskusijos, kiek reikėtų padidinti baudas už nelegalų darbą. Lietuvoje baudų dydžiai už nelegalų darbą, anot darbdavių, nesikeičia pastarąjį dešimtmetį. Tačiau darbdavių atstovai taip pat sako, kad svarbu, ir kokiomis sąlygomis, ir dėl ko įvyksta pažeidimas, praneša LNK.
Būna atvejų, kai vos vienos dienos vėlavimas pranešti apie darbuotoją jau užtraukia atsakomybę. Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Daliumi Čeponu, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoju.
– Visų pirma, leiskite mums suprasti, kokio dydžio Lietuvoje yra problema nelegalus darbas?
– Realaus dydžio gal nelabai kas gali ir pasakyti. Mes galime pasakyti iš to, ką mes nustatome. Deja, eilę metų mes matome tas pačias tendencijas – nelegalus darbas nemažėja. Sumažėja kartais viename sektoriuje, tačiau tam tikros bylos pakelia kitą sektorių automatiškai į viršų. Tai tos tendencijos labai paprastos: tris paskutinius metus yra stabiliai nustatoma tiek pat nelegaliai dirbančių asmenų ir, mes manome, kad atėjo laikas pagaliau daryti drastiškus sprendimus su atsakomybės taikymu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nepaisant ekonomikos augimo, geresnių ar blogesnių laikų, visuomet nustatote tiek pat nelegalių darbuotojų darbo rinkoje. Ar yra kažkoks konkretus skaičius?
– Taip, yra konkretus skaičius. Tarkime pernai nustatėme beveik 2 tūkstančius asmenų, dirbančių nelegaliai, neteisėtai, iš 4200 patikrinimų. Tai, matote, jog tie skaičiai iš esmės nekinta paskutinius tris metus. Mes manome, jog priežasčių yra daug ir baudos visko čia nepakeis, bet yra kompleksinės priemonės, kurias taikome ir mes, ir kitos institucijos. Pradedant švietimu, baigiant prevencija.
– Jei jūs padidintumėte baudas, kokios jos būtų?
– Aš tikiuosi, kad ne mes, o Seimas padidins baudas. Minimalios baudos bus tris kartus didesnės. Norėčiau paaiškinti, kad atsakomybė už nelegalų darbą yra dvejopa. Už nelegalų darbą darbuotojas neatsako, atsako darbdavys – tiek vadovas administracine tvarka pagal administracinių nusižengimų kodeksą, tiek ir pati įmonė turi tam tikrą sankciją. Dvi skirtingos atsakomybės ir jos yra didinamos. Viena daugiau, kita mažiau. Dabar mes turime vadovams nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių eurų. Sankcijos vidurkis pernai buvo 1400 eurų. Įstatymų leidėjas inicijuoja pakeitimus – kelia dvigubai, t. y. apatinė riba kyla, viršutinė pasilieka ta pati – nuo 2 tūkstančių iki 5 tūkstančių eurų, siūloma tokia sankcija. Juridiniams asmenims einame šiek tiek kitu keliu – pririšant sankcijas prie minimalaus mėnesinio atlygio. Kodėl? Todėl, kad per paskutinius dešimt metų sankcija nekilo, t. y. nuo 868 eurų už vieną dirbantį darbuotoją juridiniam asmeniui. O minimali mėnesinė alga kilo. Dabar yra 720 eurų, berods, tiek buvo pernai metais. Tai praktiškai tos sankcijos susilygino. Jei žiūrėsime į netolimą kaimyninę praktiką – netgi ne Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Bulgarijoje yra nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų, Slovakijoje nuo 2 tūkst. iki 200 tūkst.
– Niekur nėra tokių mažų baudų kaip Lietuvoje?
– Yra kelios valstybės, kurios irgi gauna, kiek aš žinau, pastabų iš Europos Komisijos ir kitų atsakingų asmenų dėl sankcijų neadekvatumo. Visos valstybės eina ta linkme – peržiūri savo sankcijų paketą ir, manau, Lietuva turi būti tarp jų.
– Koks lašas nelegalaus darbo yra tie atvejai, kuriuos jūs surandate? Ar tai yra procentas nuo visų nelegaliai dirbančių, ar tai yra pusė visų nelegaliai dirbančių?
– Neteisėtas darbas, gal taip jį įvardykime. Pavyzdžiui, jei imtumėme konkretų sektorių – statybas, tai čia mes matome pagerėjimą įdiegus tam tikras privalomas priemones, kur sankcijos yra žymiai didesnės nei nelegalus darbas. Tai – taip vadinamosios skaidriai dirbančiojo ID koretelės, kurios privalomos statybų sektoriuje. Mūsų rezultatai rodo, kad palyginus su 2021-2022 metais, kai įsigaliojo ta kortelė, vos ne dvigubai sumažėjo mūsų nustatytų asmenų skaičius statyboje. Matome, kad sankcijos turi reikšmės. Gal ilgoje perspektyvoje, kaip aš atsimenu, buvo dėl neblaivumo, tendencijos sulėtės, bet čia mes matome didelį kritimą į apačią. Tikimės, kad ir kituose sektoriuose tai turėtų įvykti.
– Ar tai suveiks? Jūs puikiai žinote, kad žmonės yra racionalūs – jie moka skaičiuoti baudų dydžius, sumokamus mokesčius. Ir tai, ką jie praranda, dirbdami legaliai. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės atsisako legalaus darbo vien dėl to, kad neprarastų įvairių lengvatų, kurias gauna. Arba jie nenori to parodyti sąskaitose dėl asmeninių įvairių priežasčių.
– Tikrai taip, bet čia mes turime tokią situaciją, kai yra du žaidėjai – darbuotojas ir darbdavys. Taip, galbūt darbuotojas turi įvairių intencijų, problemų ir galvoja vienaip, tačiau yra kita šalis, kuri jį samdo. Jei ji nenorės ir nebus suinteresuota, tas darbuotojas ir nedirbs nelegaliai. Mes kalbame dabar apie nelegalų darbą kaip apie apie vieną iš darbo santykių institutų, tai čia, mes manome, darbdavys dar turi šiokių tokių privalumų prieš sąžininkai mokesčius mokantį subjektą. Konkurencija yra nelygi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus13
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...