- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyresni nei 65 metų asmenys sudarys 48,1 proc. visos populiacijos Baltijos šalyse jau 2050-aisiais. Jeigu tendencijos artimiausiu metu nepasikeis, darbo rinkoje vis labiau ryškės norinčių ir galinčių dirbti žmonių deficitas.
Jau dabar daugiau nei 42 proc. visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų – penkiasdešimties ir vyresni (50+).
Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų. Prieš kelerius metus aktualiausia tema buvo jaunimo nedarbas, bet dabar tai iš esmės pasikeitė.
„Technologijų sektoriuje būsimam darbuotojui keliami tik du reikalavimai: kompetencija ir motyvacija. Tokie aspektai kaip lytis, rasė, tautybė, amžius, išsilavinimas įtakos neturi. Esame į rezultatą orientuota įmonė ir esame sėkmingi būtent todėl, kad kartu su mumis dirbti renkasi ambicingi, veržlūs, aukšto kompetencijų lygio IT profesionalai“, – sakė „NFQ Technologies“ personalo vadovė Monika Vasiliauskaitė.
Užimtumo tarnybos gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 71 tūkst. darbo neturinčių šios amžiaus grupės asmenų.
Jai pritarė įmonės „YIT Lietuva“ personalo direktorė Nerilė Naprienė. „Naujus darbuotojus samdome atsižvelgdami į jų įgūdžius, turimą potencialą bei asmenines savybes – tik šie trys elementai turi svarų vaidmenį atrankos procese. Ši nuostata galioja tiek kandidatams į darbą biure, tiek statybų aikštelėje. Kandidato amžius šiuo atveju yra mažiausiai svarbus“, – sakė ji.
Tai – tik dviejų įmonių pozicija, taip manančių Lietuvoje yra gerokai daugiau. Tačiau didžiausia kliūtis išlieka mąstymo stereotipai. Sulaukęs penkiasdešimties retas kuris pagalvoja apie persikvalifikavimo galimybę. Tuo tarpu darbdaviui gali atrodyti, kad jaunesnio asmens adaptacija darbo vietoje bus paprastesnė.
„Vis dėlto neišvengiama, kad ateities Lietuvoje sidabrine karta vadinami asmenys ir darbdaviai turės rasti kompromisą. Viena iš jau minėtų alternatyvų – profesinis mokymas ar persikvalifikavimas. Šiuo metu 50+ asmenys dažniausiai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo bei sandėlio operatoriaus mokymus“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Tarp norinčiųjų mokytis ir keisti kvalifikaciją – vis daugiau tų, kurie savo ateitį sieja su IT sektoriumi. Populiariausia išlieka žiniatinklio programavimo profesinio mokymo programa, pažymima Užimtumo tarnybos pranešime. Ją šiais ir praėjusiais metais pasirinko 15 Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus grupės asmenų.
IT kompanijos atstovė sakė, kad prie jų komandos prisijungus mažiau patyrusiam, bet labai motyvuotam kolegai yra sudaromas karjeros augimo planas, paskiriamas už jo tobulėjimą atsakingas mentorius. „Esame pirmieji Lietuvoje savo įmonės viduje įsteigę NFQ Akademiją, skirtą IT rinkos naujokams, norintiems išmokti IT rinkoje reikiamų kompetencijų ir vėliau sėkmingai įsilieti į programuotojų gretas. Tarp savo ateities tikslų tikrai esame išsikėlę uždavinį pritraukti į šį sektorių dirbti vyresnės kartos specialistus“, – teigė M.Vasiliauskaitė.
Statybų sektoriuje populiariausia – apdailininko (statybininko) mokymo programa. Ją rinkosi Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantys asmenys. Per praėjusius ir šiuos metus ją baigė 34 penkiasdešimties ir vyresni klientai, tarp jų – viena moteris.
„YIT Lietuva“ personalo direktorė pasakojo, kad vyriausiam darbuotojui kompanijoje – jau 72 metai. „Vyresni nei 50 metų darbuotojai bendrovėje sudaro pusę visų dirbančiųjų. Juos vertiname dėl stabilumo, lojalumo, patirties ir ekspertiškumo profesinėje srityje. Per ilgametę praktiką įsitikinome, jog iniciatyvumas ne visada priklauso nuo amžiaus“, – pabrėžė statybų kompanijos atstovė.
Pavyzdžiai rodo, kad vyresni darbuotojai gali turėti daug privalumų. Stabilumas, lojalumas, veržlumas – universalios savybės. Visgi vyresni darbuotojai jomis gali pasigirti dažniau.
Užimtumo tarnyba siūlo bedarbio ir užimto asmens statusą turintiems asmenims rinktis iš 11,5 tūkst. įvairia forma organizuojamų formalaus mokymo programų. Finansuojamos ne tik profesinio mokymo, bet ir kelionės, apgyvendinimo išlaidos, jei asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje teritorijoje. Be to, mokama stipendija, kurios dydis šiuo metu siekia 301,74 euro.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...