LEA analitikai neatmeta, kad Lietuva visą suvartojamą elektros kiekį iš atsinaujinančių energijos išteklių galėtų pasigaminti jau 2027 m.

Agentūros laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė ketvirtadienį informavo žurnalistus, jog vadinamąją „LT100“ studiją parengs JAV Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos laboratorija (NREL).

Jos teigimu, amerikiečių ekspertai sukurs modernų Lietuvos elektros energetikos sistemos modelį šaliai visiškai perėjus prie atsinaujinančios energijos gamybos.

Studija esą reikalinga siekiant „energetikos sprendimus grįsti tyrimų duomenimis ir rezultatais“, pirmiausia kalbant apie Energetikos ministerijos ruošiamą naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija.

 

„Mūsų siekis užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą. Planuojamas praktiškai dvigubai didesnis elektros suvartojimas nei yra dabar, numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtra“, – žurnalistams sakė A. Bagočiutė.

„Kaip viską subalansuoti, išlaikyti elektros sistemą patikimą ir pereiti prie 100 proc. gamybos iš atsinaujinančios energijos išteklių“, – teigė ji.

LEA vadovė dar teigė, kad NREL studijos rezultatai parodys kaip Lietuvai siekti strateginių energetikos tikslų: užsitikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2050 m., pasigaminti visą elektrą iš atsinaujinančios energetikos, tapti energijos eksportuotoja, stiprinti pramonę bei užtikrinti prieinamas energijos kainas.

NREL ekspertas Jesse Crucas sakė, kad 2030 m. Lietuva gali tapti 100 proc. elektros iš atsinaujinančių išteklių pasigaminančia valstybe.

Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis.

 

 

„Gavę pirminius rezultatus pamatėme, jog Lietuva gali pasiekti tikslą 2030 m. 100 proc. apsirūpinti atsinaujinančia energija. Tiek kalbant apie elektros gamybą, tiek apie tapimą elektros eksportuotoja“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Crucas.

NREL, jo teigimu, nustatys Lietuvoje prieinamus atsinaujinančios energetikos išteklius bei sumodeliuos, kaip transformuoti elektros perdavimo tinklą. Taip pat JAV ekspertai analizuoja skirstymo tinklą, vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos potencialą. Dar bus vertinama energetinės transformacijos įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms, oro kokybei.

Studija pradėta rengti rugpjūtį, vasarį NREL pristato pirminius jos rezultatus. NREL tyrimu ketinama remtis ir atnaujinant nacionalinę energetikos strategiją.

NREL iš viso sukurs 3 energetikos sektoriaus transformacijos modelius: 2030, 2040 ir 2050 metams.

LEA analitikas Dovydas Balčiūnas teigė, kad 2023 m. Lietuvoje toliau sparčiai augo atsinaujinančių energijos išteklių generacija – iš saulės ir vėjo vidutiniškai pernai pagaminta 28,6 proc. suvartotos elektros.

Iš viso pernai vietinė generacija patenkino 48 proc. elektros poreikio, sumažėjo elektros importas.

„Per pastaruosius 3 metus, dėl augančios elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių, mūsų elektros importo dalis (...) sumažėjo nuo 65 iki 52 proc.“, – žurnalistams kalbėjo D. Balčiūnas.

Jo teigimu, daugėja valandų, kada Lietuvoje elektros pagaminama daugiau nei suvartojimą, pavyzdžiui, vasarį tokių valandų buvo 25. LEA prognozuoja, kad plėtrai tęsiantis, Lietuva 2027 m. galės pati pasigaminti visą elektrą.

„Lietuva jau gyvena AEI eros nuotaikomis. Paskaičiavus dabartyje esančius ketinimo protokolus (...) Lietuva savo poreikį vietine generacija mūsų preliminariais skaičiavimais gali užsitikrinti jau 2027 m.“, – pažymėjo D. Balčiūnas.