- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutinka su premjere Ingrida Šimonyte ir sako, kad ateinančių metų valstybės biudžetas sukurs daug galimybių bei padės užtikrinti gerus pagrindus ateičiai. Jos nuomone, biudžete suplanuotas minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas yra pernelyg spartus, tačiau ne toks svarbus kaip sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Pasak parlamento vadovės, biudžete numatyta reikšmingai kelti švietimo, kultūros, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didesnes lėšas skirti žaliajam kursui ir savivaldybėms, todėl palankus kitų metų biudžeto vertinimas jos nestebina.
„Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo sausio 1 d. planuojamą MMA kėlimą Seimo pirmininkė vadina drastišku ir per daug sparčiu, tačiau jai bei jos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui kur kas svarbesnis žingsnis yra didinti NPD mažiausiai uždirbantiems asmenims.
Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti.
„Toks drastiškas minimalios algos didėjimas, taip, jis kelia tam tikrų nuogąstavimų ir galbūt jis yra pernelyg spartus, bet sprendimas jau priimtas. Akcentuočiau tai, kad taip pat didėja NPD, pakankamai ženkliai, ir mums, liberalams, tas sprendimas yra šiuo atveju svarbesnis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo kitų metų pradžios MMA turėtų kilti iki 730 eurų ir siekti 518 eurų „į rankas“. NPD numatoma didinti iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų. NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims kiltų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad NPD didinimo naudą pajustų absoliuti dauguma Lietuvos dirbančiųjų, kadangi iki vieno VDU gauna 73 proc. Lietuvos darbuotojų.
Antradienį Seime pateikto kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.
7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.
Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.
Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų1
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu3
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų17
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
N. Mačiulis: infliacija arti nulio turėtų likti iki vasaros1
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos ...