- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažėjant didmeninėms elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.
„Čia turbūt yra tas klausimas apie tarifų dydį tarp 28 (centų už kilovatvalandę – BNS) ir į viršų – iki 56 (centų – BNS). Jeigu biržoje labai maža kaina, o žmogus yra pasirašęs sutartį, tarkime, už 50 centų, jis vis tiek moka 28 (centus – BNS), o visą tą skirtumą gauna tiekėjas iš biudžeto. Ir čia yra klausimas, ar pagrįstai iš biudžeto yra gaunama“, – LRT radijui antradienį sakė V. Poderys.
Pasak jo, tiekėjų gyventojams siūlomos fiksuotos elektros kainos nepriklauso nuo tuo metu esančių kainų biržoje, nes elektrą jie perka pagal išankstinius ilgalaikius sandorius.
„Konkurencijos taryba ir (Valstybinė – BNS) energetikos reguliavimo taryba turi tirti, kiek yra pagrįsta. Tik žiūrint į biržos kainą negali žinoti, nes nėra taip, kad tiekėjai biržoje nusiperka ir po to tą tarifą taiko žmonėms – jie sudaro ilgalaikius sandorius iš anksto“, – teigė LEA vadovas.
„Šitoje vietoje gali tik tos institucijos, kurios turi priėjimą prie konfidencialios prekybinės informacijos, ištirti. Tai yra sudėtingas tyrimas, bet tą reikia stebėti ir tirti“, – pridūrė jis.
Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad valstybės mokamos kompensacijos už elektrą suvaržo nepriklausomų tiekėjų konkurencijos galimybes.
„Sakyčiau, dabartinė padėtis, kai yra tokia didelė valstybės kompensacija, tikrai tas konkurencijos galimybes šiek tiek suvaržo, nes iš vartotojų pusės nėra tokio didelio spaudimo keisti planus, nes jie žino, kad nesvarbu, ar planas yra už 46, ar už 36 centus, kompensacijos visus realiai sulygina, išskyrus nedidelę dalį vartotojų. Šiam pusmečiui visi kiti iš esmės yra apriboti tos valstybės kompensacijos“, – LRT radijui sakė T. Janeliūnas.
Jis mano, kad konkurencija tarp elektros tiekėjų paaštrės vasarą, kai numatoma keisti kompensacijų už elektrą tvarką.
„Didžioji kova dėl konkurencijos prasidės galbūt tada, kai iš naujo bus peržiūrimi kompensacijos mechanizmai – matyt, birželio mėnesį paaiškės, kas vyks toliau. Beveik neabejoju, kad kompensacijos dalis tada bus gerokai mažesnė, nes šitas pusmetis valstybei kainuos labai daug“, – teigė ekspertas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius anksčiau BNS teigė, kad taryba pirmąjį šių metų ketvirtį ketina tikrinti, kaip nepriklausomi tiekėjai panaudojo 2022 metų antrąjį pusmetį gautas valstybės kompensacijas – tam VERT ketina įsigyti nepriklausomo audito paslaugą.
Tuo metu dėl šiemet mokamų kompensacijų, pasak R. Pociaus, auditas bus atliekamas 2024 metais.
Nuo sausio valstybė moka iki 28,5 cento kompensaciją visiems buitiniams vartotojams, o šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...