- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
-
Vairuotojai prabilo apie vergiškas darbo sąlygas: šildosi maistą ant variklio
„Savo pietus mes šildome tiesiog ant variklio, nes nėra kur“, – atsidaręs autobuso variklio skyrių ir uždėjęs ant variklio plastikinį indelį su maistu pasakoja Vilniaus miesto maršrutinio autobuso vairuotojas Pranas.
Kitas vairuotojas pasakoja, kad jiems tiesiog nėra kur atlikti gamtinių reikalų, mat galinėse stotelėse esančiuose biotualetuose tokia smarvė ir amoniako koncentracija, kad tai net esą pavojinga sveikatai. O ir pačių biotualetų nerasi kiekviename autobusų žiede.
Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK televizijos laidoje „Bučiuoju. Rūta“ – arši diskusija apie paradoksalią situaciją, kai Lietuvoje, kaip skelbiama, yra apie 20 tūkstančių bedarbių, bet darbdaviai skundžiasi, kad dirbti nėra kam. „Jūs pamatytumėt, kokiomis vergiškomis sąlygomis dirbame, ir suprastumėt, kodėl darbuotojai neina dirbti“, – neslepia besipiktinantys vairuotojai, kurių vien Vilniaus mieste trūksta apie 180.
Jūs pamatytumėt, kokiomis vergiškomis sąlygomis dirbame, ir suprastumėt, kodėl darbuotojai neina dirbti.
„Grafikai sudėlioti nelogiškai. Kai kur tenka vilktis vėžlio greičiu, o kitur, kur leidžiama važiuoti 50 km/val., lekiame net 80 km/val., kad tik spėtume pagal grafiką. Vairuotojams nuolat tenka pažeisti Kelių eismo taisykles, rizikuojant keleivių sveikata“, – apie absurdišką darbo sistemą pasakoja viešojo transporto vairuotojai.
Lietuvoje trūksta daugelio profesijų atstovų – medikų, mokytojų, statybininkų, tačiau bene daugiausiai darbuotojų trūksta krovinių pervežimo sektoriuje. Vis dėl to vežėjų profesinės sąjungos atstovas Audrius Cuzanauskas sako, nė kiek nesistebintis, kad trūksta vairuotojų, o darbdaviai pastaruosius vežasi iš trečiųjų šalių. „Vairuotojams iš Kazachstano, Kirgizijos moka po penkis eurus per dieną. Tai čia praktiškai vergai. Jau ir baltarusiai bei ukrainiečiai nenori dirbti. Taip pat dažnas atvejis, kai jiems išvis nesumoka atlyginimo arba tūkstančiais išskaičiuoja iš algos už smulkmenas“.
Profsąjungos atstovas tikina, kad lietuviai piktinasi ir mokamais atlyginimais. Esą oficiali lietuvio vairuotojo alga siekia 700 eurų, o visa kita yra sumokama dienpinigiais, nuo kurių darbdavys nemoka mokesčių. „Maža to, mes manome, kad vežėjai specialiai pučia trūkstamų darbuotojų skaičių, kad galėtų Vyriausybei pabadyti dideliais skaičiais ir ši leistų jiems įsivežti dar daugiau vairuotojų iš trečiųjų šalių. Juk jiems geriau mokėti užsieniečiui grašius nei lietuviui normalią algą“, – kalbės A. Cuzanauskas.
LNK nuotr.
„Tai yra iš piršto laužiamos istorijos. Tai yra propagandiniai dalykai. Gerus darbuotojus mes ant rankų nešiojam, juk darbuotojų trūksta ir mes juos labai vertinam“ , – tikina vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas. Paklaustas, kodėl krovinių pervežimo sektoriuje yra didžiulė darbuotojų kaita, „Linavos“ atstovas nevynioja žodžių į vatą.
„Štai jums atvejis: Prancūzijoje vieną mūsų vairuotojų žandarai suėmė ir prirakino antrankiais prie mašinos. Jam nustatė 3,4 promilės. Jūs manot, tai normalus darbuotojas? Dar vienas pavyzdys – vairuotojas Lenkijoje vietoje to, kad vežtų krovinį, nusprendė pailsėti. Atvažiuoja „užsiilsėjusio“ vairuotojo pakeisti jo darbdavys, o įkaušęs vairuotojas sako: aš niekur nevažiuosiu, man labai patinka lenkiškas alus. Tai yra vienas didžiausių mūsų sektoriaus skaudulių, nes tai vyksta labai dažnai“, – pasakoja Z. Buivydas.
Kitas laidos dalyvis, Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad pandemija ir išmokos iš dalies išmokė žmones nedirbti. Ypač prastai darbo rinkoje atrodo vyresni nei 50 metų žmonės – jie arba neturi socialinių įgūdžių ir tiesiog negali dirbti, arba jiems trūksta kvalifikacijos.
Tačiau profesinių sąjungų atstovė Inga Ruginienė griežtai atkerta: „Penkiasdešimtmečiai mielai dirbtų, jeigu jiems kas nors suteiktų šansą. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra didelė diskriminacija dėl amžiaus ir niekas jų tiesiog nenori priimti“, – kalbės I. Ruginienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...