Kitąmet iš viso su pirmininkavimu susijusioms išlaidoms numatyta apie 16,3 mln. eurų, 2026-aisiais – 57,3 mln. eurų, o 2027 metais – 67,4 mln. eurų.

Daugiausiai su pirmininkavimu susijusių asignavimų teks Užsienio reikalų ministerijai (URM), ji per trejus metus gaus 81 mln. eurų. URM, kaip Lietuvos pasirengimą pirmininkauti koordinuojanti valstybės institucija, administruos asignavimų centralizuotam 2025–2027 metams pasirengimui dalį.

„Šie asignavimai bus skirti Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ir kitų diplomatinių atstovybių personalo plėtrai, atitinkamos infrastruktūros pritaikymui ir plėtrai, aukšto lygmens susitikimų ir renginių Lietuvoje organizavimo bei komunikacijos strategijos įgyvendinimo, viešųjų pirkimų organizavimo ir kai kurioms kitoms išlaidoms“, – komentare BNS nurodė ministerija.

8 mln. eurų gaus Aplinkos ministerija, po maždaug 6 mln. eurų – Vidaus reikalų ministerija, Vadovybės apsaugos tarnyba bei Žemės ūkio ministerija.

Apie 4 mln. eurų suplanuota Seimo kanceliarijai, po 3 mln. eurų – Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos bei Teisingumo ministerijos.

Lietuva Europos Tarybai pirmininkaus 2027 metais nuo sausio 1-osios iki birželio 30 dienos.

Bendrą pirmininkavimo programą Lietuva ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.

Praėjusiais metais tuometinė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad Lietuvos komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų.

Šalyje vyks apie 300 renginių, iš kurių 20 bus aukšto lygio susitikimų – ES vadovų susitikimai, neformalios ministrų tarybos, darbo grupės.

Lietuva pastarąjį kartą ES pirmininkavo 2013 metais.

Pirmininkavimas ES Tarybai vyksta rotacijos principu: pirmininkaujanti valstybė keičiasi kas šešis mėnesius. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Vengrija, nuo naujų metų jį perims Lenkija.