- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacija Lietuvoje išsikvėpė ir grįžo į vienaženklę zoną. Prekės pinga antrą mėnesį iš eilės, tačiau, kas bus, kai grįšime po atostogų? Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė apie tai pasakojo LNK reportaže.
– Ko laukti rudenį? Gal situacija dar labiau pagerės?
– Kol kas galime džiaugtis tik dabartinėmis palankiomis tendencijomis. Kas mūsų laukia, sunku prognozuoti. Iš vienos pusės matome vis dar vangią paklausą pasaulio žaliavų rinkoje. Didieji ekonomikos židiniai išgyvena tokias recesijos nuotaikas. Pramonės lūkesčių rodikliai yra negatyvūs. Pramonės sektoriaus atstovai tiek šiapus, tiek anapus Atlanto nesitiki augimo. Situacija neapibrėžta, pinigų rinką riboja labai agresyvi, vanagiška centrinių bankų politika, sparčiai keliamos palūkanų normos brangina kreditus. Tai mažina plėtros, investicijų apetitus verslui. Žaliavų rinkos jau yra sugrįžusios į prieškarinį lygį, o kai kur žaliavų kainos yra nukritusios ir dar žemiau. Vis dėl to žiūrint į maisto žaliavas, Lietuvai turėtų būti neramu dėl žemės ūkio situacijos. Orai šiemet nelepina ūkininkų, pavasaris buvo nedėkingas. Nežinia, kokio derliaus šiemet sulauksime. O jei jis bus perdėm kuklus, tai gali įtakoti maisto prekių kainas vėlesniais mėnesiais. Taipogi infliacijai nemažai įtakos turi gyventojų elgsena. Paklausos impulsas yra labai stiprus, vartojimo apetitas formuoja pasiūlos elgseną. Kol kas matome, kad gyventojai mažmeninės prekybos apyvartų prasme elgiasi realia apimti kukliau, nei praeitais metais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Sakote, derliui įtakos turėjo sausra. Tai rudenį, žiemą galime sulaukti brangesnių maisto produktų?
– Tai yra nerimo židinys, bet reikia sulaukti derliaus ir įvertinti, kaip tai paveiks mūsų kainas. Taip pat bus įtakota bendresnių, globalių žaliavų tendencijų, kokio derliaus sulauks Europa, kokie santykiai susiklostys su Ukrainos derliaus importu. Sunku tokiomis nestabiliomis tiek geopolitinėmis aplinkybėmis kažką prognozuoti.
– Rudenį prasidės šildymo sezonas. Ar laukti brangesnio šildymo? Ar galime jaustis ramesni, kad jis nebus toks brangus kaip pernai?
– Pernai metais visą Europą ir tuo tarpu Lietuvą išgelbėjo itin šilta žiema. Rudenį labai nerimavome dėl dujų rezervuaro užpildymo Europoje, jis buvo labai žemas. Šiemet situacija yra kur kas dėkingesnė. Šildymo sezoną pasitiksime gerokai stipriau užpildytomis dujų saugyklomis. Europos dujų saugyklos yra užpildytos kone aukščiausiai per paskutinius dešimt metų. Tai yra raminanti žinia, kuri leidžia tikėtis gerokai nuosakesnių šildymo kainų.
– Sakote, žaliavos kai kur pinga. Kokie baldininkai sako vis mažiau turintys užsakymų. Ar gali būti, kad rudenį sulauksime pigesnių baldų?
– Mūsų baldų sektorius labai didele dalimi dirba eksportui. Mūsų pramonei labai svarbios eksporto rinkos ir būtent eksporto rinkų apetitas mūsų prekėms. Tiek Vokietijoje, tiek Šiaurės šalyse sparčiai krenta mažmeninės prekybos apyvartos. Neramu, ar tas eksporto srautas ir toliau bus išlaikomas. O Lietuvoje taip pat galime matyti palankesnių kainų metą tiek dėl atpigusių žaliavų, tiek dėl sumažėjusio eksporto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes1
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja1
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...
-
Baigiasi pajamų ir turto deklaravimas
Ketvirtadienį baigiasi 2023 metų pajamų ir turto deklaravimas. ...