- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankrotas – vienas grėsmingiausių verslininkui gręsiančių dalykų: įmonės žlugimas paveikia ne tik jos savininkus, bet ir darbuotojus bei kreditorius, neretai lemia ilgai trunkančius teismo procesus. Pernai metais Lietuvoje bankrutavo 1566 įmonės – net 14 procentų daugiau nei 2012 metais.
Norėdama palengvinti bankroto procedūra Ūkio ministerija ruošiasi teikti bankroto įstatymo pataisas – siekiama trumpinti bankroto procesą, optimaliau panaudoti lėšas, patobulinti administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimų reguliavimą.
Naujų institucijų nereikia
Šalies verslininkai sveikina iniciatyvą paprastinti bankroto procedūrą, tačiau primena, kad ne mažiau svarbu užkirsti jam kelią. „Neužtenka spręsti problemas, kylančias jau paskelbus bankrotą. Juk dalies jų galima išvengti ėmusis tinkamų priemonių iš anksto“, – teigia Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) direktorius Rimantas Šidlauskas.
Pasak jo, svarbu, kad valstybinės institucijos tinkamai prižiūrėtų, kaip laikomasi Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. Tai, kad įmonėms užtektų įstatinio kapitalo galėtų užtikrinti griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė, o Registrų centre saugomų duomenų turėtų pakakti tam, jog būtų galima įsitikinti ar įmonių kapitalas yra pakankamas (ne mažiau nei pusė dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo). „Visam tam nereikia naujų institucijų. Tiesiog reikia, kad tinkamai veiktų jau egzistuojančios“, – teigia R. Šidlauskas, – „paaiškėjus, kad įmonės kapitalas nepakankamas apie tai būtina informuoti kitus rinkos dalyvius bei imtis tam tikrų įmonės veiklos apribojimų. Taip padėtume įmonėms, kurios gali nukentėti nuo kitų bankroto. Be to, nebereikėtų įvairių pažymų“.
Daugiau dėmesio skirti bankrotų prevencijai
Pasak LPPARA generalinio direktoriaus, asociacijos nariai siūlo atskirti dvi sudėtines problemos dalis: jos prevenciją bei pasekmių lengvinimą.
„Su nerimu reikia pastebėti, kad Akcinių bendrovių įstatyme nebeliko nuostatos, kad įmonės vadovas turi kreiptis į teismą, jei įmonės kapitalas pasiekia pusę įstatinio ir akcininkai nesiima jokių veiksmų. Taip įmonės bankrutuoja ir tarsi niekas ir nekaltas“, – pastebi R. Šidlauskas.
Kita vertus, LPPARA direktorius pastebi, jog jau vykstantys bankrotai trunka per ilgai. „Trys mėnesiai – daug. Juk ir turtas per juos nuvertėja, tad kreditoriams lieka mažiau. Tikrai reikia greitos ir efektyvios bankroto procedūros“, – sako jis. Be to, verslininkų asociacijos narių manymu, reikėtų nustoti skirstyti kreditorius į pirmuosius ir antruosius. Siūloma tiesiog išparduoti bankrutuojančios įmonės turtą iš varžytinių ir gautą suma paskirstyti kreditoriams – kiekvieno gaunama suma būtų proporcinga skolos dydžiui palyginus su bendrąja skola..
Verslininkai pabrėžia – naujų institucijų Lietuvai tikrai nereikia. Tereikia, kad sklandžiai ir patikimai veiktų jau esančios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės1
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins2
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų3
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...
-
Atidaryta paskutinė suremontuota automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis1
Ketvirtadienį eismui atidaroma 10 kilometrų ilgio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis, pranešė valstybės valdoma kelių bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
Vien tik LEZ regionų atskirties problemos neišspręs: trūksta daugiau valdžios dėmesio
Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi atlyginimai buvo mokami Vilniuje, o mažiausi – Zarasų savivaldybėje. Kiek ...
-
Kaunas prisijungė prie restoranų ir viešbučių protesto: neišgyvename71
Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija ketvirtadienį pakvietė į protestą dėl augančių mokesčių šiam verslo sektoriui. Prie protesto prisijungė ir Kaune veikiantys verslai. Beje, šį kartą mokesčių klausimą kelia ir res...
-
Protestas Vilniuje: „Maitintojai miršta dėl per didelių mokesčių“4
Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovai ketvirtadienį protestuoja ragindami sugrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo paslaugoms. ...
-
I. Šimonytė protestuojančiam maitinimo verslui: turint PVM lengvatą kainos vis tiek kilo4
Trijų Baltijos valstybių viešbučių ir restoranų atstovams ketvirtadienį rengiant bendrą protesto akciją dėl sektoriui taikomų mokesčių, premjerė Ingrida Šimonytė savo pozicijos nekeičia – nepalaiko mažesnio pridėtinės vert...