- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratai aiškina, kad sutrumpinta darbo savaitė gerina darbo našumą, visuomenės sveikatą bei ragina valdančiuosius sekti Islandijos pavyzdžiu ir ryžtis keturių darbo dienų eksperimentui. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad taip Lietuvoje galėtų nutikti nebent po 20 metų, praneša LNK.
Beveik 80 proc. „Vilniaus šilumos tinklų“ darbuotojų jau nuo sausio dirba nauju ritmu – keturias dienas per savaitę.
„Čia nėra savaime, kad įmonė paėmė ir pradėjo dirbt keturias darbo dienas. Esmė ir tikslas darbuotojams iškeltas, kad mes turim padaryti ne mažiau, negu padarydavom per penkias darbo dienas. Mes tą ir darom ir iš tikro matom pagal rezultatus, kad netgi daugiau darom, nei anksčiau darėm per penkias darbo dienas“, – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Sutrumpinus darbo savaitę, darbo našumas esą išaugo 20 procentų. Bendrovė – viena iš pirmųjų viešojo sektoriaus įmonių, pradėjusių dirbti nauju ritmu. Pereiti prie keturių dienų darbo savaitės raginama ir daugiau įmonių. Seimo socdemai siūlo sekti Islandijos pavyzdžiu. Islandija paskelbė eksperimentą visos šalies mastu ir po kelerių metų įsitikino darbo savaitės sutrumpinimo nauda.
„Mažesnė šalis Islandija padarė ir nuo to, pasirodo, našumas padidėjo, ypač turint omeny, kad dalis žmonių netenka darbo. Tai perskirstymas darbo kitiems padidina užimtumą, tuo pačiu skatina žmogų per trumpesnį laiką padaryt geriau“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.
Turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro.
A. Sysas eksperimentą siūlo pradėti nuo socialinio sektoriaus. Čia esą darbuotojai dirba daug, bet uždirba mažai. Darbdavių atstovai darbo dienų mažinimui nesipriešintų, tačiau sako girdintys tik siūlymus, bet ne konkrečias priemones, kaip tai įgyvendinti.
„Tegul paruošia veiksmų programą, kaip bus padaryta viešojo sektoriaus pertvarka. Jeigu su tuo pačiu žmonių skaičiumi jie sukurs tą patį produktą, kodėl ne? Bet aš kol kas nematau iš jų tokio sąžiningo siūlymo. Mėgdžioti islandus daug proto nereikia“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Socdemai siūlo trumpinti ne tik darbo laiką, bet ir ilginti atostogas. Lietuviai atostogauja trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, skandinavai atostogauja kur kas ilgiau – net iki aštuonių savaičių.
Verslo atstovai sako, kad jei tokie siūlymai būtų įgyvendinti, Lietuva greičiausiai bankrutuotų.
„Galbūt žmonės pagyvens trejetą, penketą metų gerai, tada nebus darbo vietų, o tada jie išvažiuos iš čia. Tai ar mes to norime? Arba turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro. Tai čia vėl primena tą patį komunizmą, kuris niekada taip ir neatėjo ir neateis“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmatas Janulevičius.
Bet daugelis vis dėlto svajoja apie tai, kaip dirbtų mažiau, o uždirbtų tiek pat.
Įsidarbinti ar surasti darbuotojus padedančios įmonės duomenimis, trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos jau seniai yra viena iš derybų dėl darbo temų.
„Matome, kad iš ieškančių darbo pusės prasideda tas pageidavimas vis dažniau, kad būtų galima dirbti keturias darbo dienas per savaitę, kad būtų ilgesnės atostogos. Į derybas įtraukiami ir šie punktai“, – pasakojo įmonės marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Privatus sektorius jau dabar pritaiko lanksčias darbo sąlygas. Ar tai galėtų būti įgyvendinta viešajame, biudžetiniame sektoriuje, abejojama. Premjerė yra sakiusi, kad diskusijos gali užtrukti daugelį metų, be to, pandemija jau ir taip įnešė nemažai pokyčių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Sostinės taryba spręs dėl parkavimo kainos kėlimo, įves mažos taršos zoną senamiestyje1
Vilniaus miesto taryba trečiadienį spręs dėl rinkliavos didinimo visose penkiose miesto parkavimo zonose ir mažos taršos zonos dalyje senamiesčio įvedimo. ...
-
G. Nausėda susitiks su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus L. Savicku
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka valdančiosios koalicijos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas5
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...
-
Žiniasklaida: turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše pirmauja G. Žiemelis, V. Germanas – 19-tas5
Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, kuriame pirmauja verslininkas Gediminas Žiemelis, skelbia portalas „alfa.lt“. ...
-
Teismas atmetė visuomenininko ieškinį I. Trinkūnaitei ir priteisė jai 3 tūkst. eurų13
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atmetė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko civilinį ieškinį finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ vadovei ir akcininkei Ievai Trinkūnaitei dėl garbės i...
-
Lietuvos bankas: būsto paskola neturi tapti nepakeliamu įsipareigojimu3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, pristatydama atlikto būsto rinkos tyrimo rezultatus teigia, kad nors būsto įperkamumas Lietuvoje yra „vidutiniškai geras“. Visgi ji pabrėžia, kad vertinant skai...
-
Kandidatas į finansų ministrus: priimant 2025-ųjų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas. ...
-
R. Šadžius – už didesnį kai kurių pajamų, prabangaus NT apmokestinimą2
Kandidatas į finansų ministrus Rimantas Šadžius sako, kad reikėtų labiau apmokestinti kai kurių veiklų pajamas, taip pat didinti prabangaus nekilnojamo turto (NT) apmokestinimą. ...