Į klausimą, kas jį turėtų pasirašyti, prieš porą mėnesių premjeras mūsų laidai yra sakęs: „Aš manau, tai turėtų apimti verslą, kaip pagrindinį darbdavį, politikus, kaip sprendimo priėmėjus, kurie gali įtakoti verslo sąlygas, investicinę aplinką, darbo jėgos apmokėjimo mažinimą, darbo vietų kūrimą. Ir trečia pusė – svarbiausi socialiniai partneriai – darbuotojų atstovai. Tai yra daugiau socialinis įsipareigojimas. Jis parodytų vien visų mūsų valią – tiek politikų, tiek verslo atstovų, tiek profesinių sąjungų, ar mes mokame tartis, ar mes tikrai matome tą patį strateginį tikslą“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad valdančiųjų pažadai pasirašyti su darbdaviais susitarimą dėl darbo užmokesčio didinimo yra neįgyvendinami, nes tokiam susitarimui įgyvendinti nėra instrumentų, ir  pažadas iš esmės tuščias. Tos pačios nuomonės yra ir kitos valdančiosios partijos socialdemokratų, ir opozicijos atstovai, ir darbdavių, nors kai kurie tikino pasirengę pradėti dėl to dialogą, net profsąjungų lyderis susitarimą vadina tik deklaratyviu. Tačiau valstiečiai žalieji laikosi savo, jie net pareiškė, kad susitarimas – būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam Darbo kodeksui. Tokius užmojus ėmus neigti premjerui, valstiečiai apsigalvojo – už Darbo kodeksą balsuos, bet darbdaviai mainais vis vien turės pasirašyti tokį susitarimą ir esą jie jam pritaria.

Valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo Socialinių reikalų  ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pripažinęs, kad Darbo kodeksas parašytas verslo prašymu, sako, jog valdžia laikysis  įsipareigojimo verslo atstovams – Darbo kodeksas bus patvirtintas Seime ir įsigalios nuo liepos. Tačiau prieš tai  tie patys verslo atstovai privalės pasirašyti trišalę sutartį su Vyriausybe ir profsąjungomis, kuria, esą, įsipareigos darbuotojams didinti  atlyginimus.

„Verslui reikia liberalesnio darbo kodekso, visuomenei gi, valstybei reikia didesnių algų. Tai yra normalūs mainai, normalus pokalbis. Tai yra sąžiningi mainai“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis  teigia, kad dabar yra tik pusantro procento įmonių, kuriose darbdaviai su darbuotojais yra sudarę kolektyvines sutartis. Jas esą įmonėse ir skatintų trišalis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių atstovų ir profsąjungų. Jis sako tikintis, kad trišalė sutartis dėl atlyginimų didinimo bus efektyvi.

„Man tai yra tam tikras simbolinis žingsnis, kuris skatintų susitarimą ir šakiniam lygmeny, šakos lygmenį ir įmonių lygmeny ir tą tikrai reikia daryti. Mūsų ministerija atsakinga už socialinį dialogo skatinimą“, – teigė L. Kukuraitis.

Valdančiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano priešingai – tokiais susitarimais atlyginimų nepadidinsi. Realiai tai pasiekti būtų galima pačiai valdžiai ėmus didinti per sunkmetį nurėžtus ir dešimtmečiui įšaldytus atlyginimus valstybiniame sektoriuje. Tik tada verslas būtų priverstas elgtis taip pat. O dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų būtų galimas įteisinus darbuotojų atstovavimą įmonių valdybose.

Kad jie disponuotų skaičiais visa situacija ir galėtų normaliai atstovauti savo darbuotojam ir normaliai derėtis dėl atlyginimų, dėl kitokių socialinių garantijų. Bet po tų derybų dar trišalėj taryboj dabar jau atidėjimo aš matau, kad šita nuostata dingsta ir iš valstybinių ir savivaldybinių įstaigų“, – sakė A. Sysas.

Taip pat teigia ir opozicinės Tėvynės Sąjungos narė Ingrida Šimonytė, valdžios inicijuojamu tokiu susitarimu darbdavių neįmanoma įpareigoti didinti atlyginimus darbuotojams. Valstiečiams žaliesiems, esą, šis susitarimas reikalingas užmaskuoti nepavykusias derybas tarp darbdavių atstovų ir profsąjungų ir tik kosmetiškai pakeitus Darbo kodeksą. Nors per rinkimus valstiečiai žalieji žadėjo ginti darbuotojus, o vėliau net atidėjo kodekso įsigaliojimą.

„Tokio susitarimo tikslas yra deklaratyvus, nes tai apie ką kalbama tai yra kas ir taip pagal tos pačios Vyriausybės visiškai neseniai paskelbtas makroekonomines prognozes įvyks, tai yra vidutinis darbo užmokesčio augimo tempas. Vadinasi, čia nelabai verslas kuo įsipareigoja, na, o Vyriausybei čia turbūt yra toks būdas išsaugoti veidą“, – teigė I. Šimonytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tokį susitarimą vadina akių muilinimu, neužtikrinančiu atlyginimų didėjimo.

„Reikia parodyti, kad kažką daro, tai vietoj to, kad pati valdžia kažką nors padarytų, sako, – mes pasiekėme susitarimą. Natūralu, profsąjungos ir net darbdaviai supranta tą dalyką, – ekonomika augs, algos didės ir suvaidinkime, kad tai, kas natūraliai įvyks mes pavadiname savo geros valios susitarimu ir niekam nieko nereikia daryti. Tai žinot tokia tinginio filosofija, ką aš vadinu akių muilinimu“, – sakė E. Gentvilas.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad atskiruose sektoriuose susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų gali nulemti atlyginimų didėjimą. Šį inicijuojamą valdžios susitarimą vadina daugiau moraliniu, atlyginimų didėjimo neužtikrinančiu. Jis pripažįsta, kad po Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimo Trišalėje taryboje priimti pakeitimai - kosmetiniai. Esą, per derybas valdžia įspėjo, jei dėl kokių nors nuostatų nebus sutarta Trišalėje taryboje, liks ankstesnės, priimtos buvusio Seimo, todėl darbdavių atstovai nebuvę suinteresuoti iš esmės jų keisti.

„Kai mes kalbam apie nacionalinio lygmens susitarimą, kuris yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, tai, ir jis yra neprivalomas, tokių susitarimų mes esam turėję ne vieną. Bet kad jis realios naudos, kad realiai mes susitarėme ir po pusės metų visiems didėja darbo užmokestis ir mes gyvenam laimingi ir džiaugsmingi, tai maža vilties dėl šito“, – abejojo A. Černiauskas.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas Rimantas Šidlauskas tokį susitarimą vadina populistiniu. Atlyginimai priklauso nuo ekonomikos būklės ir jokios darbdavių asociacijos negali prisiimti įsipareigojimų ir už pačius darbdavius nuspręsti didinti ar nedidinti atlyginimus įmonėse.

„Kas gali šiandien priversti aludarius didinti atlyginimus, kai jie priversti mažinti darbuotojus dėl to, kad mes išsišokom regione su akcizais ir vis daugiau žmonių perka šituos produktus užsienyje. Yra daugybė kitų pavyzdžių, pavyzdžiui, valstybė nekontroliuoja baltarusiško cemento įvežimo. Akmenė dirba nuostolingai, virš šešių šimtų žmonių. Kas privers Akmenės cementą didinti atlyginimus? Niekas. Kaip aš galiu priimti įsipareigojimą, kad asociacijos nariai, rūmų nariai, reiškia, didins atlyginimus. Tam turi teisę tik įmonės savininkas ir akcininkai. Mano kolegos, kurie tą daro ir tvirtina, kad jie už tai galėtų atsakyti, padėję parašą, tai yra populizmas ir politika“, – sakė R. Šidlauskas.