- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės antrasis 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Šiandien pasibaigus antrojo jūrinio vėjo konkurso organizavimo paraiškų priėmimui ir registravimui, deja, turime pranešti, kad antrasis konkursas neįvyko“, – pirmadienį žurnalistams sakė VERT narė Jelena Dilienė.
„Turėjome tik vieną pateiktą pasiūlymą, vieno dalyvio“, – teigė ji, pareiškusi, jog konkursas turėtų būti organizuojamas iš naujo.
Tam, kad konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.
Pasak J. Dilienės, sprendimą dėl naujo konkurso ir jo sąlygų turės priimti Vyriausybė.
„Sprendimas turi būti politinis. Sprendimą dėl naujo konkurso datos, sąlygų priima Vyriausybė. Tas sprendimas artimiausiu metu turi būti priimtas. Tada atitinkamai VERT priims savo sprendimus, pakoreguos organizavimo dokumentus, jei to reikės. Ir turėsime dar vieną konkurso procesą“, – kalbėjo VERT narė.
Apie dalyvavimą konkurse pirmadienį paskelbė anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ antrinė įmonė „Orlen Neptun“, nelaimėjusi pirmojo vėjo parko jūroje konkurso ir žadėjusi ateityje dalyvauti tokiuose Baltijos šalių konkursuose, kiek anksčiau pirmadienį BNS nekomentavo, ar pateikė paraišką dalyvauti antrajame.
Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...